Transcript
Ben<\/span>: Sveiki sugrįžę į „Kalbų istoriją“. Aš Benas, čia kartu su Clara. Šiandien nersime į kalbą, kuri daugeliui atrodo pažįstama, o gal bent jau atpažįstama: ispanų kalbą. Tai antra pagal gimtakalbių skaičių kalba pasaulyje, ją girdime muzikoje, per televiziją... ji atrodo labai pažįstama. Bet, Clara, nujaučiu, kad čia slypi kur kas daugiau, nei matyti iš pirmo žvilgsnio.<\/p>
Clara<\/span>: Labas, Benai. Tu visiškai teisus. Apie ispanų kalbą sklando daugybė klaidingų įsitikinimų, ypač tarp europiečių ir Šiaurės Amerikos gyventojų. Didžiausias iš jų – manyti, kad tai vienas vientisas monolitas. Iš tiesų klausimas „Ar kalbate ispaniškai?“ yra šiek tiek panašus į klausimą „Ar grojate muziką?“ Kitas klausimas turėtų būti: „Gerai, bet kokią?“<\/p>
Ben<\/span>: Puikiai pasakyta. Tad pradėkime nuo dažniausiai painiojamo dalyko: ispanų kalba Ispanijoje ir ispanų kalba Lotynų Amerikoje. Ar egzistuoja „teisinga“ arba „pirminė“ jos versija?<\/p>
Clara<\/span>: Tai svarbiausias mitas, kurį reikia sugriauti. Nė viena tarmė nėra „teisingesnė“ už kitą. Manyti, kad Ispanijos ispanų kalba kažkuo „grynesnė“, yra tas pats, kas teigti, jog britų anglų kalba yra „tikresnė“ už amerikiečių ar australų anglų kalbą. Tai tiesiog skirtingos to paties medžio šakos – visos vienodai teisėtos ir turtingos.<\/p>
Ben<\/span>: Gerai, tai kodėl jos taip skiriasi? Kas nutiko?<\/p>
Clara<\/span>: Čia svarbiausia istorija. Dauguma Amerikos žemynuose susiformavusių variantų kilo iš ispanų kalbos, kuria kolonijiniu laikotarpiu buvo kalbama pietų Ispanijoje. Todėl, pavyzdžiui, didžioji Lotynų Amerikos dalis netaria „c“ ir „z“ kaip „th“, kaip daroma Madride. Vietoj to šie garsai tariami kaip „s“ – ši ypatybė vadinama seseo. Tačiau net ir sakyti „Lotynų Amerikos ispanų kalba“ yra didžiulis supaprastinimas. Ispanų kalba Meksikoje smarkiai skiriasi nuo ispanų kalbos Argentinoje.<\/p>
Ben<\/span>: Pateik pavyzdį. Kas jas taip išskiria?<\/p>
Clara<\/span>: Na, Meksikos ispanų kalbą stipriai paveikė vietinės kalbos, ypač nahuatlių – actekų kalba. Nahuatliams galime dėkoti už žodžius, kurie pateko net į anglų kalbą, pavyzdžiui, chocolate, tomato ir avocado. Tada keliaujate į Argentiną ir sutinkate rioplatensų ispanų kalbą, kuri garsėja tuo, kad „ll“ ir „y“ tariami kaip „sh“ žodyje „shoe“. Ten taip pat vietoj tú neformaliam „tu“ vartojamas vos. Tai atpažįstama iškart.<\/p>
Ben<\/span>: Labai įdomu. Vadinasi, kalba prisitaikė prie kiekvienos naujos vietos, į kurią pateko. Bet kur prasidėjo ispanų kalbos istorija? Juk ji ne visada buvo Ispanijoje, tiesa?<\/p>
Clara<\/span>: Teisingai. Kaip ir prancūzų ar italų kalbų, jos protėvė yra liaudies lotynų kalba – Romos karių kalba. Tačiau ispanų kalbą išskiria galinga kitos kalbos įtaka: arabų. Po to, kai 711 metais iš Šiaurės Afrikos atvyko maurai, arabų kalba daugiau kaip 700 metų buvo viena dominuojančių Iberijos pusiasalio kalbų. Ji paliko tūkstančius žodžių, ypač prasidedančių „al-“, pavyzdžiui, almohada (pagalvė) ar aceite (aliejus). Mano mėgstamiausias pavyzdys – žodis ojalá, reiškiantis „tikiuosi“. Jis tiesiogiai kilęs iš arabų „Inshallah“, reiškiančio „jei Dievas panorės“.<\/p>
Ben<\/span>: Oho, vadinasi, dalelė arabų kalbos slypi tiesiog viename dažniausių jos posakių. Pakalbėkime apie ispanų kalbos mokymąsi. Ji dažnai pristatoma kaip „lengva“ kalba. Ar tai tiesa?<\/p>
Clara<\/span>: Tai dar vienas mitas. Ji gana prieinama, bet nebūtinai lengva. Tarimas besimokantiesiems – tikra dovana: penki balsiai yra aiškūs ir nuoseklūs, kitaip nei anglų kalboje. Tačiau gramatika gali būti tikras minų laukas. Yra du skirtingi veiksmažodžiai, reiškiantys „būti“ (ser ir estar) – tai klasikinis iššūkis, o dar yra tariamoji nuosaka, kurią iš tikrųjų perprasti gali prireikti metų.<\/p>
Ben<\/span>: Taip, ta bauginanti tariamoji nuosaka. O ką pasakytum apie kai kuriuos unikalius ispanų kalbos bruožus? Turiu omenyje apverstus klausimo ir šauktuko ženklus.<\/p>
Clara<\/span>: ¿ ir ¡ ! Tai puiki ispanų kalbos naujovė. Jie leidžia suprasti sakinio toną nuo pat pradžių, todėl dar nepradėjus skaityti jau aišku, ar sakinį reikės skaityti kaip klausimą, ar kaip šūksnį. Kiti svarbūs bruožai – vibruojantis „rr“ garsas, kuriam reikia praktikos, ir nebylioji „h“.<\/p>
Ben<\/span>: Vadinasi, iššūkių yra, bet yra ir labai logiškų ypatybių. Žvelgiant plačiau, kiek paplitusi ispanų kalba šiandien?<\/p>
Clara<\/span>: Skaičiai stulbina. Tai oficiali kalba 20 šalių, o visame pasaulyje ja kalba daugiau kaip 580 milijonų žmonių. Tačiau štai statistika, kuri daugelį šokiruoja: antrą pagal dydį ispanakalbių populiaciją pasaulyje turinti šalis yra ne Ispanija ir ne Kolumbija. Tai Jungtinės Valstijos.<\/p>
Ben<\/span>: Juokauji. Daugiau nei pačioje Ispanijoje?<\/p>
Clara<\/span>: Daugiau nei Ispanijoje. Daugiau ispanakalbių turi tik Meksika. Tai rodo, kad ispanų kalba JAV nėra vien užsienio kalba – ji yra neatsiejama šalies visuomenės dalis.<\/p>
Ben<\/span>: Taigi, apibendrinant, ispanų kalba nėra vienas dalykas. Tai pasaulinė kalba, kurios šaknys glūdi lotynų ir arabų kalbose, ją formavo šimtai metų istorijos ir įvairios vietos kultūros, ir ji iki šiol auga bei keičiasi.<\/p>
Clara<\/span>: Būtent. Mokytis ispanų kalbos – tai ne vien kalti veiksmažodžių asmenavimą. Tai tarsi gauti pasą į dešimtis skirtingų pasaulių – nuo Meksiko gatvių iki Peru kalnų ir Ispanijos pakrančių.<\/p>
Ben<\/span>: Clara, ačiū, kad pakvietei mus į šią kelionę. Buvo nepaprastai įdomu ir įžvalgu.<\/p>
Clara<\/span>: Man buvo malonu, Benai. Ačiū, kad pakvietei.<\/p>
Ben<\/span>: Ir didelis ačiū visiems, kurie klausėtės. Nesvarbu, ar jau seniai mokotės, ar tiesiog smalsaujate, tikimės, kad padėjome naujai įvertinti turtingą, sudėtingą ir gražų ispanų kalbos pasaulį. Prisijunkite kitą kartą prie dar vienos gilios pažinties laidoje „Kalbų istorija“.<\/p>