Žinoti žodį reiškia daugiau nei žinoti jo reikšmę

Kai kalbos besimokantys žmonės sako žinantys žodį, dažnai jie turi omenyje, kad gali jį atpažinti ir apytiksliai supranta jo reikšmę.

Tai svarbi žodyno žinių dalis, tačiau tik viena iš jų.

Panagrinėkime žodį commitment. Galbūt iškart suprantate jo pagrindinę reikšmę. Tačiau norint jį vartoti užtikrintai, reikia kur kas daugiau. Taip pat gali reikėti žinoti jo tarimą, gramatines ypatybes, dažniausiai greta vartojamus žodžius ir tai, kuri reikšmė tinka skirtingose situacijose.

Pavyzdžiui, vien iš vertimo ne visada aišku, kurį iš šių junginių įprasta vartoti:

  • make a commitment
  • take a commitment
  • do a commitment

Anglų kalboje įprastas tik pirmasis junginys.

Taigi žodyno žinios apima daugiau nei ryšį tarp svetimos kalbos žodžio ir jo apibrėžties. Ilgainiui besimokantieji apie žodį sukaupia vis platesnį tarpusavyje susijusių žinių tinklą: jo formą, reikšmę, tarimą, gramatines ypatybes, įprastus junginius ir situacijas, kuriose jis paprastai vartojamas.

Nebūtina viso to puikiai išmanyti, kad žodis taptų naudingas. Tačiau tai paaiškina, kodėl žinoti žodžio reikšmę nėra tas pats, kas gebėti jį vartoti.

Atpažinti ir prisiminti – skirtingos užduotys

Viena iš priežasčių, kodėl žodžių mokėjimas gali atrodyti nepastovus, yra ta, kad kalbos supratimas ir savarankiškas vartojimas atminčiai kelia skirtingus reikalavimus.

Kai skaitote žodį appointment, jį jau matote prieš akis. Pagrindinė Jūsų užduotis – susieti jo formą su reikšme.

Kai kalbate ir norite pasakyti, kad rytoj turite susitikimą, situacija apsiverčia. Mintyse jau turite norimą reikšmę, tačiau patį žodį reikia prisiminti savarankiškai.

Šis papildomas žingsnis svarbus.

Todėl besimokančiųjų suprantamų žodžių atsarga dažnai gerokai didesnė už tą, kurią jie gali lengvai vartoti. Tekste pasirodęs žodis gali atrodyti visiškai pažįstamas, tačiau be užuominos jį vis tiek sunku prisiminti.

Tai nebūtinai reiškia, kad žodis arba „žinomas“, arba „nežinomas“. Tiesiog vieni šio žodžio mokėjimo aspektai stipresni už kitus.

Šiam skirtumui apibūdinti kartais vartojamos receptyviojo ir produktyviojo žodyno sąvokos. Šie terminai naudingi, tačiau nereikėtų jų laikyti dviem visiškai atskiromis kategorijomis. Žodyno žinios paprastai formuojasi kur kas laipsniškiau.

Vienuose kontekstuose žodį galite suprasti, kituose – ne; jam prisiminti gali prireikti laiko, o vartoti galite tik pažįstamame junginyje. Visa tai gali būti skirtingi žodžio mokėjimo raidos etapai.

Pakartotinai sutinkami žodžiai tampa vis pažįstamesni

Žodį retai pavyksta laisvai vartoti vos kartą su juo susidūrus.

Neįprastas žodis gali įstrigti atmintyje vos po vieno karto, tačiau dauguma žodžių įsitvirtina tik juos sutinkant ne kartą. Kiekvienas susidūrimas gali suteikti ką nors naujo: tikslesnę reikšmę, naują gramatinį modelį, tarimo niuansą ar dar vieną vartosenos pavyzdį.

Todėl daug skaityti ir klausytis gali būti labai naudinga. Kai žodis vis pasirodo prasminguose kontekstuose, jis pamažu tampa vis labiau pažįstamas.

Tačiau vien pažįstamumo nepakanka.

Dažnai matant tą patį žodį, gali būti lengva jį atpažinti, bet nebūtinai prisiminti. Besimokantieji dažnai tai patiria skaitydami: puslapyje žodis atrodo savaime aiškus, tačiau mėginant jį pavartoti be pagalbos tarsi išnyksta.

Todėl sąlytis su žodžiais ir praktika nėra konkuruojantys metodai. Jie tiesiog atlieka skirtingas funkcijas.

Skaitymas ir klausymasis padeda apsiprasti su žodžiu ir geriau jį suprasti. Užduotys, per kurias reikia prisiminti žodžius ar frazes, stiprina kitą šio proceso dalį.

Bandymas prisiminti – kitokia užduotis

Tarkime, kelis kartus perskaitote:

I have an appointment at three.

Kiekvieną kartą vėl susiduriate su žodžiu appointment.

Dabar įsivaizduokite, kad vėliau pamatote:

I have an ______ at three.

Šįkart trūkstamą žodį turite prisiminti.

Skirtumas gali atrodyti nedidelis, tačiau protinė užduotis jau kita. Užuot vien atpažinus jau pateiktą informaciją, tenka mėginti ją atkurti iš atminties.

Tai ir yra aktyvaus prisiminimo praktikos esmė.

Tam tinka mokymosi kortelės, tačiau aktyvus prisiminimas jomis neapsiriboja. Mėginimas prisiminti žodį prieš jį pasitikrinant, sakinio užbaigimas, atsakymas į klausimą, norimos minties išreiškimas mokomąja kalba ar vakarykštės frazės prisiminimas – visa tai lavina aktyvų prisiminimą.

Tarp šių bandymų taip pat naudinga daryti pertraukas. Kai žodį sėkmingai prisimenate po tam tikro laiko, atmintį lavinate kitokiomis sąlygomis nei tada, kai kelis kartus pakartojate jį per vieną mokymosi sesiją.

Nėra vieno tobulo intervalo, kuris tiktų kiekvienam žmogui, žodžiui ir tikslui. Tačiau bendras principas naudingas: kartais verta nustoti žiūrėti į atsakymą ir pamėginti savarankiškai jį prisiminti.

Norint vartoti žodį, nepakanka jį prisiminti

Gebėti prisiminti žodį vis dar nėra tas pats, kas gebėti jį vartoti natūraliai.

Tikroje komunikacijoje tenka priimti daugiau sprendimų.

Kuris žodis tiksliausiai perteikia norimą mintį? Kokios gramatinės formos reikia? Ar žodis neskamba pernelyg oficialiai arba pernelyg laisvai? Koks prielinksnis paprastai eina po jo? Su kokiais kitais žodžiais jis natūraliai jungiasi?

Pavyzdžiui, decision.

Galima puikiai žinoti šio žodžio reikšmę ir lengvai jį prisiminti. Tačiau anglakalbiai paprastai sako:

make a decision

o ne:

do a decision

Sunkumų kelia nebe pats žodis decision, o jo vartosena su kitais žodžiais.

Todėl frazės, kolokacijos ir kiti pasikartojantys žodžių junginiai tokie svarbūs mokantis kalbos. Žodžiai neegzistuoja atskirai. Didelę jų praktinės vertės dalį lemia vartosenos modeliai, kuriuose jie pasirodo.

Išmokti decision – naudinga.

Išmokus make a decision, a difficult decision ir reach a decision, šias žinias lengviau pritaikyti.

Skirtingi kontekstai gali pagilinti žinias

Ypač naudinga žodį sutikti ne kartą, kai skirtinguose kontekstuose jis vartojamas šiek tiek kitaip.

Jei žodį visada matote lygiai tame pačiame sakinyje, galite labai gerai išmokti suprasti būtent tą pavyzdį. Kituose prasminguose kontekstuose tas pats žodis gali atskleisti daugiau.

Galite pastebėti, kad tas pats žodis įgyja kitą gramatinę formą, jungiasi su kitais žodžiais ar turi šiek tiek kitą reikšmę.

Pavyzdžiui, issue gali reikšti problemą:

We need to solve this issue.

Tačiau šis žodis gali reikšti ir aptariamą temą:

This is an important political issue.

O kitame kontekste:

The company issued a statement.

Tokie susidūrimai pamažu formuoja lankstesnį žodžio supratimą.

Tai nereiškia, kad kiekvienam naujam žodžiui reikia dešimčių kruopščiai atrinktų pavyzdžių, kad galėtumėte jį vartoti. Be to, didesnė kontekstų įvairovė ne kiekvienoje situacijoje savaime pagerina mokymąsi.

Paprasčiau tariant, prasminga įvairovė padeda atrasti, kaip žodis iš tiesų vartojamas, ir neapsiriboti viena atmintinai išmokta apibrėžtimi.

Nėra vienos akimirkos, kai žodis tampa „išmoktas“

Kalbų mokymosi sistemoms dažnai reikia aiškių kategorijų: naujas, mokomas, įsisavintas.

Jos padeda organizuoti praktiką.

Tačiau žmogaus žodyno žinios ne tokios tvarkingos.

Žodis gali atrodyti pažįstamas, nors jį prisiminti sunku. Jį gali būti lengva prisiminti, bet sunku ištarti. Viename junginyje galite jį vartoti užtikrintai, tačiau nesuprasti retesnės reikšmės. Kurį laiką žodį galite mokėti gerai, tačiau vėliau jam prisiminti vėl prireikia laiko.

Tad užuot klausę tik:

Ar žinau šį žodį?

verčiau paklauskite:

Ką jau gebu daryti su šiuo žodžiu?

Ar jį atpažįstate?

Ar suprantate jį be vertimo?

Ar prisimenate tada, kai jo prireikia?

Ar galite pavartoti natūraliame junginyje?

Ar galite jį pavartoti kalboje nesustodami ir neieškodami atmintyje?

Kiekvienas iš šių žodžio mokėjimo aspektų gali pamažu stiprėti.

Taigi mokytis žodžių – tai ne pažymėti varnelę, o pamažu gilinti jų supratimą ir vis greičiau bei patikimiau juos prisiminti.

Kaip pažįstamą žodį paversti lengvai vartojamu

Nėra vienos mokymosi sekos, tinkančios kiekvienam žodžiui, tačiau keli praktikos būdai gali vienas kitą papildyti.

Pirmiausia susipažinkite su žodžiais prasmingame kalbos kontekste. Skaitymas, klausymasis, pokalbiai, vaizdo įrašai ir kitas autentiškas ar pritaikytas turinys parodo, kaip žodžiai vartojami.

Jei žodis Jums naudingas, atkreipkite dėmesį ne vien į jo vertimą. Įsidėmėkite frazę, kurioje jis vartojamas, dažną su juo siejamą žodį, tarimą ar jo vaidmenį sakinyje.

Vėliau pamėginkite jį prisiminti ir iš karto netikrinkite atsakymo.

Tada dar kartą jį perskaitykite ar išgirskite.

O kai įmanoma, pavartokite jį savarankiškai – sakinyje, trumpoje žinutėje, užduotyje ar pokalbyje.

Nebūtina visų šių veiksmų atlikti su kiekvienu sutiktu žodžiu. Dauguma besimokančiųjų susiduria su kur kas daugiau žodžių, nei būtina tikslingai išmokti.

Svarbiausia tai, kad skirtinga veikla lavina skirtingus žodžio mokėjimo aspektus.

Pakartotinis sąlytis padeda apsiprasti su žodžiu.

Aktyvus prisiminimas padeda greičiau jį prisiminti.

Skirtingi kontekstai gali praplėsti supratimą.

Rašymas ir kalbėjimas skatina pereiti prie tikro vartojimo.

Vocafy vieta šiame procese

Būtent todėl kalbų mokymosi veiklos gali būti naudingesnės, kai nėra visiškai atskirtos viena nuo kitos.

Vocafy per bendrą mokymosi atmintį susieja skirtingas veiklas. Kai vienoje vietoje išsaugote žodį ar frazę, jie gali likti Jūsų mokymosi konteksto dalimi ir tada, kai pereinate prie kartojimo, klausymosi, tarimo ar pokalbio.

Tikslas – ne nurodyti fiksuotą kelią ar skelbti, kad žodis staiga išmoktas visiems laikams, o leisti naudingai kalbinei medžiagai lydėti Jus toliau, žinioms pamažu gilėjant.

Nuo atpažinimo iki vartojimo

Jei šiandien žodį atpažįstate, bet rytoj nepavyksta jo pavartoti pokalbyje, tai nereiškia, kad ankstesnės pastangos mokytis nuėjo veltui.

Jau kai ką apie jį žinote.

Kitam žingsniui gali tiesiog prireikti kitaip su juo susidurti arba kitaip pasipraktikuoti.

Ilgainiui žodžius darosi lengviau atpažinti ir prisiminti, jų reikšmės supratimas gilėja, o vartoti juos įvairiose situacijose tampa paprasčiau.

Mokytis žodžio – tai ne pažymėti varnelę, o pamažu pasiekti, kad prireikus jis lengvai ateitų į galvą.