Kodėl pavienius žodžius lengva pamiršti

Žodžių sąrašai gali būti naudingi, ypač pirmą kartą susidūrus su naujais žodžiais. Tačiau nuolat žiūrėti į žodį ir jo vertimą nėra tas pats, kas mokėti jį taip gerai, kad galėtumėte atpažinti, prisiminti ir pavartoti.

Žodis tampa naudingesnis, kai susiejame jį su kitais dalykais: jo reikšme, skambesiu, vieta, kur jį aptikome, su juo dažnai vartojamais žodžiais ir būdais, kaip galėtume jį pavartoti patys.

Tai nereiškia, kad kiekvienam žodžiui reikia sudėtingos mnemoninės priemonės ar vaizdų rinkinio. Svarbiausia mintis paprastesnė: atminčiai naudinga prasmingai apdoroti informaciją ir turėti naudingų užuominų, kurios vėliau padėtų atkurti tai, ko išmokome.

Reikšmė svarbesnė už paprastą kartojimą

Fergus Craik ir Robert Lockhart pasiūlė vieną įtakingiausių atminties tyrimų idėjų – informacijos apdorojimo lygių modelį.

Pagrindinė jo įžvalga tebėra naudinga mokantis kalbų: dėmesys reikšmei paprastai padeda informaciją įsiminti geriau nei susitelkimas tik į paviršines ypatybes.

Pavyzdžiui, galite dešimt kartų pakartoti ispanišką žodį playa. Tačiau galite ir apmąstyti jo reikšmę, įsivaizduoti pažįstamą paplūdimį, atkreipti į jį dėmesį sakinyje ir pagalvoti, kada iš tikrųjų galėtumėte šį žodį pavartoti.

Antruoju atveju reikia apdoroti žodžio reikšmę, o ne tik mechaniškai kartoti jo formą.

Mokantis žodžių toks semantinis išplėtojimas gali padėti sukurti tvirtesnius ryšius tarp naujo žodžio ir to, ką jau žinote.

Vaizdai ir garsai gali suteikti papildomų užuominų

Žodžius ne tik matome užrašytus. Su kalba taip pat susiduriame per sakytinę kalbą, daiktus, vietas, veiksmus ir regimas scenas.

Todėl naudinga pasitelkti vaizdą, ypač mokantis konkrečius dalykus įvardijančių žodžių. Paplūdimio nuotrauka žodį playa tiesiogiai susieja su jo reikšme, todėl nereikia kliautis vien kitu užrašytu žodžiu.

Garso įrašas suteikia kitokios informacijos. Kai klausotės žodžio, lengviau išmokti jo tarimą, o sakytinė forma tampa labiau pažįstama.

Tai naudinga ne todėl, kad „kuo daugiau pojūčių, tuo visada geriau“. Papildoma informacija padeda tada, kai sukuria prasmingą ir tinkamą sąsają. Aiškus vaizdas gali padėti įsiminti tokius žodžius kaip bicycle ar pineapple, o atsitiktinis paveikslėlis nedaug tepadės mokantis abstrakčių žodžių, pavyzdžiui, although ar justice.

Tikslas – ne kiekvieną žodį papildyti kuo daugiau vaizdinės ir garsinės medžiagos. Svarbu sukurti naudingų užuominų.

Kontekstas išmoko daugiau nei apibrėžimas

Žinoti žodžio reikšmę – tik viena žodžio mokėjimo dalis.

Taip pat reikia išmokti jį tinkamai vartoti.

Panagrinėkime anglų kalbos veiksmažodį commit. Vertimas gali perteikti bendrą jo reikšmę, tačiau tokie junginiai kaip commit a crime, commit to a project ir commit resources atskleidžia tai, ko paprastas apibrėžimas neparodo.

Kontekstas gali parodyti:

  • kurie žodžiai dažnai vartojami kartu,
  • kurios gramatinės konstrukcijos skamba natūraliai,
  • ar posakis yra formalus, ar neformalus,
  • ir kuri žodžio reikšmė turima omenyje konkrečioje situacijoje.

Todėl labai vertinga mokytis žodžių iš prasmingų tekstų, pokalbių, vaizdo įrašų ar kitų autentiškų pavyzdžių. Mokotės ne tik paties žodžio, bet ir dalies aplinkybių, kuriomis jis paprastai vartojamas.

Norint prisiminti, neužtenka vien atpažinti

Viena – pamatyti žodį ir pagalvoti „šį žodį žinau“, visai kas kita – pasakyti jį nematant atsakymo.

Antroji užduotis sunkesnė, nes informaciją reikia atkurti iš atminties.

Mokymosi tyrimai nuosekliai rodo, kad mėginimas prisiminti informaciją gali padėti ją geriau prisiminti ir vėliau. Mokantis žodžių tai gali reikšti bandymą pagal pateiktą reikšmę ar vaizdą prisiminti žodį užsienio kalba ir tik tada pasitikrinti atsakymą.

Tai paaiškina ir pažįstamą situaciją: skaitant žodis gali atrodyti puikiai pažįstamas, tačiau pradingti vos pamėginus jį pavartoti pokalbyje.

Atpažinimas ir prisiminimas yra susiję, tačiau tai nėra tas pats gebėjimas.

Jei Jūsų tikslas – kalbėti ar rašyti, bent dalis praktikos turėtų skatinti Jus aktyviai pavartoti žodį, o ne tik jį atpažinti.

Kartojimo intervalai padeda išlaikyti informaciją atmintyje

Svarbu ir tai, kada kartojate.

Jei per kelias minutes pakartosite žodį penkis kartus, šiandien jis gali atrodyti pažįstamas. Tačiau kelias dienas ar savaites vis sugrįžtant prie to žodžio, jis paprastai ilgiau išlieka atmintyje nei visus kartojimus sutelkus į vieną mokymosi sesiją.

Šis principas sudaro mokymosi intervalais ir intervalinio kartojimo sistemų pagrindą.

Nėra vieno universalaus intervalo, kuris idealiai tiktų visais atvejais. Svarbūs žodžio sunkumas, ankstesnės žinios, tai, ar pavyko jį prisiminti, ir kiek laiko norite jį išlaikyti atmintyje.

Todėl gera kartojimo sistema neprivalo numatyti tikslios akimirkos, kai jau tuoj ką nors pamiršite. Jos užduotis – vis tinkamesniais intervalais vėl pateikti naudingą medžiagą ir pakartotinai suteikti galimybę ją atkurti iš atminties.

Mokytis lengviau, kai turinys Jums aktualus

Dar viena naudinga strategija – mokytis to, kas Jums svarbu.

Jei nuolat dirbate su programine įranga, keliaujate, gaminate maistą, domitės futbolu ar skaitote apie finansus, tų sričių žodžiai lengvai siejasi su Jūsų jau turimomis žiniomis.

Be to, didesnė tikimybė, kad su jais vėl natūraliai susidursite.

Asmeniškai aktuali medžiaga nėra trumpesnis kelias, leidžiantis apsieiti be kartojimo. Tačiau prasminga medžiaga gali padėti lengviau sutelkti dėmesį, išsamiau apmąstyti tai, su kuo susiduriate, ir susieti naują kalbinę medžiagą su jau turimomis žiniomis.

Kaip šiuos principus taikyti su Vocafy

Vocafy taip pat taiko šiuos žodžių mokymosi principus.

Žodynas nebūtinai turi būti atskiras vertimų sąrašas: galite mokytis žodžių ir frazių iš turinio, kurį jau skaitote, kurio klausotės arba su kuriuo dirbate.

Kai randate ką nors naudinga, galite tai išsaugoti kartu su kontekstu. Kiekvieną žodį pagal poreikį galite įtvirtinti tarimu, garso įrašu, vaizdu ar papildomais pavyzdžiais.

Vėlesni kartojimai suteikia progų vėl atkurti jį iš atminties, o ne tik dar kartą perskaityti. Tarimo ir pokalbių praktika padeda tuos pačius žodžius ne tik atpažinti, bet ir pradėti aktyviai vartoti.

Tikslas nėra kiekvieną žodį susieti su visomis įmanomomis asociacijomis. Tai greitai taptų nereikalingu darbu.

Geriau rinktis tikslingai:

supraskite žodį, išsaugokite naudingą jo kontekstą, sukurkite kelias prasmingas sąsajas, mėginkite jį prisiminti ir laikui bėgant vėl prie jo sugrįžkite.

Kurkite ryšius, o ne vien sąrašus

Nėra vieno metodo, kuris padėtų žodžius įsiminti visam laikui.

Žinios atmintyje įsitvirtina pakartotinai susiduriant su žodžiais, sėkmingai atkuriant juos iš atminties, prasmingai apdorojant informaciją ir ją vartojant. Vieniems žodžiams gali padėti vaizdai, kitiems būtinas kontekstas. Aktyvus atkūrimas iš atminties ir mokymasis intervalais padeda pradinį pažįstamumo jausmą paversti žiniomis, kurias lengva atkurti ir vėliau.

Praktinė išvada paprasta: verta klausti ne tik „Kiek žodžių išmokau?“, bet ir:

„Keliais skirtingais būdais galiu suprasti, atpažinti, prisiminti ir pavartoti tai, ką išmokau?“

Tai daug tiksliau atspindi, ką reiškia iš tiesų mokėti žodį.