Ben: Sveiki sugrįžę į „Vocafy Unpacked“. Aš Benas, o kartu su manimi – Clara. Šiandien nusikelsime beveik šimtmetį atgal ir susipažinsime su žmogumi, kurio požiūris į kalbų mokymąsi skamba stebėtinai šiuolaikiškai.
Ben: Welcome back to Vocafy Unpacked. I'm Ben, and I'm here with Clara. Today we're going back almost a century to meet someone whose approach to language learning can sound surprisingly modern.
Clara: Sveiki, Benai. Turbūt iš pat pradžių turėčiau prisipažinti, kad ši istorija man ypač artima. Kató Lomb yra viena iš labiausiai mano žavimų kalbų mokinių.
Clara: Hi Ben. And I should probably admit from the beginning that I have a soft spot for this one. Kató Lomb is one of the language learners I admire most.
Ben: Skamba kaip labai rimta rekomendacija. Kas ji buvo?
Ben: That's a strong recommendation. Who was she?
Clara: Ji buvo vengrė, gimusi 1909 m., o jos pirminė akademinė sritis buvo visai ne kalbos. Ji studijavo fiziką bei chemiją ir įgijo chemijos daktaro laipsnį.
Clara: She was Hungarian, born in 1909, and her original academic world wasn't languages at all. She studied physics and chemistry and earned a doctorate in chemistry.
Vėliau ji tapo vertėja ir viena iš sinchroninio vertimo žodžiu pradininkių. Karjeros viršūnėje ji profesionaliai dirbo su 16 kalbų.
She later became a translator and one of the early simultaneous interpreters. At the height of her career, she worked professionally with 16 languages.
Ben: Šešiolika skamba beveik neįtikėtinai.
Ben: Sixteen sounds almost unbelievable.
Clara: Tikrai taip, bet pati Lomb šį skaičių vertino atsargiai.
Clara: It does, but Lomb herself was careful about that number.
Ji atvirai sakė, kad ne visas 16 kalbų moka vienodai gerai.
She openly said that she did not know all 16 languages at the same level.
Tokias kalbas kaip vengrų, rusų, anglų, prancūzų ir vokiečių ji vartojo labai laisvai. Kai kuriomis kitomis galėjo versti raštu ar žodžiu, jei iš anksto pasirengdavo. O dar kitas daugiausia vartodavo dirbdama su rašytiniais tekstais.
There were languages such as Hungarian, Russian, English, French and German that she could use very freely. With some others she could translate or interpret after preparation. And there were languages she mainly worked with through written texts.
Ben: Toks atsakymas man jau patinka labiau nei įprastos istorijos apie poliglotus, kurie neva tobulai kalba trisdešimčia kalbų.
Ben: I already like that answer more than the usual polyglot story where somebody supposedly speaks thirty languages perfectly.
Clara: Būtent.
Clara: Exactly.
Ji nenorėjo kalbų mokymosi paversti magija.
She wasn't interested in turning language learning into magic.
Tiesą sakant, jos darbuose nuolat kartojosi beveik priešinga mintis. Ji siekė išsklaidyti dalį paslapties, gaubiančios įgimtą gabumą kalboms.
In fact, one of the recurring themes in her writing was almost the opposite. She wanted to remove some of the mystery surrounding the idea of being naturally gifted at languages.
Ben: Gal ji buvo iš tų žmonių, kurie nuo vaikystės nepaprastai lengvai mokėsi kalbų?
Ben: Was she one of those people who had been learning languages brilliantly since childhood?
Clara: Ne, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl jos istorija tokia įdomi.
Clara: No, and that's one reason her story is so interesting.
Mokykloje ji mokėsi kelių kalbų, tačiau nelaikė savęs išskirtine kalbų mokine.
She had learned some languages at school, but she didn't describe herself as a remarkable language student.
Rimtas savarankiško kalbų mokymosi kelias jai prasidėjo tik suaugus.
Her serious independent language-learning journey really began as an adult.
1933 m. ji norėjo pagerinti savo galimybes įsidarbinti, todėl pradėjo savarankiškai mokytis anglų kalbos.
In 1933 she wanted to improve her employment prospects, so she began teaching herself English.
Ben: Kaip?
Ben: How?
Clara: Pasitelkusi romaną.
Clara: With a novel.
Ir ne specialiai besimokantiesiems supaprastintą knygą.
And not a specially simplified learner book.
Ji ėmė intensyviai studijuoti Johno Galsworthy romaną.
She began working intensively with a novel by John Galsworthy.
Iš pradžių suprato labai mažai. Vėliau ji rašė, kad po savaitės jau pradėjo apčiuopti teksto prasmę, po maždaug mėnesio galėjo jį suprasti, o po dviejų mėnesių jau mėgavosi skaitymu.
At first she understood very little. She later wrote that after a week she was beginning to sense her way through the text, after about a month she could understand it, and after two months she was enjoying it.
Ben: Tai skamba arba įkvepiančiai, arba bauginamai – priklauso nuo to, ties kuriuo puslapiu šiuo metu stringate.
Ben: That sounds either inspiring or terrifying, depending on what page you're currently stuck on.
Clara: Tikriausiai ir viena, ir kita.
Clara: Probably both.
Tačiau tai atskleidžia kai ką svarbaus apie Lomb.
But this tells us something important about Lomb.
Ji buvo pasirengusi susitaikyti su tuo, kad supranta tik dalį.
She was willing to tolerate partial understanding.
Ji nemanė, kad tekstas tampa naudingas tik supratus kiekvieną žodį.
She didn't think you had to know every word before a text became useful.
Ben: Tai gerokai skiriasi nuo to, kaip daugelis mūsų mokėsi kalbų mokykloje.
Ben: That's quite different from how many of us learned languages at school.
Skaitote pastraipą, sustojate prie kiekvieno nežinomo žodžio, tikrinate jį žodyne, užsirašote, o pasiekus pabaigą jau nebeaišku, apie ką buvo pati pastraipa.
You read a paragraph, stop at every unknown word, look it up, write it down, and by the time you reach the end you've forgotten what the paragraph was about.
Clara: Būtent.
Clara: Exactly.
Lomb naudojosi žodynais. Ji tikrai nebuvo prieš juos.
Lomb used dictionaries. She wasn't against them at all.
Tačiau nenorėjo leisti žodynui valdyti skaitymo.
But she didn't want the dictionary to control the reading.
Pradėjusi skaityti naują knygą, ji dažnai pirmiausia mėgindavo išsiaiškinti prasmę iš konteksto. Naudingus žodžius pasižymėdavo ne pavieniui, o kartu su sakiniais. Tik skaitydama vėliau žodyne tikrindavo daugiau vis dar nesuprantamų dalykų.
When reading a new book, she often tried first to work out meaning from the context. She would record useful words together with sentences rather than as isolated items. Only on later readings would she look up more of what she still didn't understand.
Ben: Taigi pirmiausia buvo pasakojimas, o visų žodžių išmanymas – vėliau.
Ben: So the story came first and complete vocabulary knowledge came later.
Clara: Taip galima teisingai apibūdinti jos požiūrį.
Clara: That's a fair way to describe it.
Be to, jai buvo nepaprastai svarbu, ką skaityti.
And the choice of what to read mattered enormously to her.
Vienas paprasčiausių jos patarimų – rinktis tai, kas Jums iš tiesų įdomu.
One of her simplest recommendations was to choose something that genuinely interests you.
Detektyvas, techninis tekstas, žurnalas – bet kas, kas skatina skaityti toliau.
A detective story, a technical text, a magazine, whatever pulls you forward.
Ben: Tai skamba beveik savaime suprantamai.
Ben: That sounds almost obvious.
Clara: Dabar – taip.
Clara: It does now.
Tačiau už šio patarimo slypi praktiška įžvalga.
But there's a practical insight underneath it.
Sunkus tekstas užsienio kalba reikalauja pastangų. Jei visai nerūpi, kas nutiks kitame puslapyje, labai lengva sustoti.
A difficult foreign-language text creates friction. If you don't care what happens on the next page, it's very easy to stop.
Smalsumas suteikia priežastį tęsti net tada, kai dar suprantate ne viską.
Curiosity gives you a reason to keep going even when your understanding is incomplete.
Lomb apie tai rašė labai tiesiai. Jos manymu, susidomėjimas buvo viena iš jėgų, padedančių įveikti akimirkas, kai pati kalba ima erzinti ir varginti.
Lomb wrote very directly about this. Interest, in her view, was one of the forces that helped learners through those moments when the language itself became frustrating.
Ben: Ir anglų kalba nebuvo vienintelė, kurios ji taip mokėsi.
Ben: And English wasn't the only language she learned that way.
Clara: Tikrai ne.
Clara: Far from it.
Dar vienas puikus pavyzdys – rusų kalba.
Russian gives us another great example.
1941 m. Lomb nusprendė mokytis rusiškai.
In 1941, Lomb decided to learn Russian.
Naudotų knygų knygyne ji rado seną dviejų tomų rusų–anglų kalbų žodyną. Jis buvo išleistas 1860 m. ir, regis, buvo labai prastos būklės.
She found an old two-volume Russian-English dictionary in a secondhand bookshop. It had been published in 1860 and was apparently in pretty terrible condition.
Ji jį nusipirko ir ėmėsi darbo.
She bought it and started working.
Ben: Ar 1941 m. Vengrijoje mokytis rusų kalbos nebuvo politiškai gana keblu?
Ben: Wasn't learning Russian in Hungary in 1941 politically rather awkward?
Clara: Labai keblu.
Clara: Very much so.
Vengrija vis labiau šliejosi prie Ašies valstybių, todėl atviras rusų kalbos mokymasis galėjo pritraukti nepageidaujamą dėmesį.
Hungary was moving deeper into the Axis camp, so openly studying Russian could attract unwanted attention.
Lomb jau buvo išsiugdžiusi mokymosi iš tekstų būdą. Jis labai pravertė, nes formalių galimybių mokytis buvo nedaug.
Lomb had already developed a way of learning through texts, which became useful because formal opportunities were limited.
Ji mėgino skaityti rusų literatūros klasiką, bet iš pradžių ši pasirodė per sunki. Tuomet rado daug lengvesnį romaną ir ėmė nuosekliai jį skaityti bei nagrinėti.
She tried classic Russian literature but initially found it too difficult. Then she found a much easier novel and worked through that instead.
Vėliau, per karą, ji toliau skaitė rusiškai net nepaprastai sunkiomis aplinkybėmis.
Later, during the war, she continued reading Russian even under extremely difficult circumstances.
Ben: Vadinasi, tai nebuvo kruopščiai parengtas kalbos kursas.
Ben: So this wasn't a carefully designed language course.
Clara: Nė iš tolo.
Clara: Not remotely.
Ir tai dar viena nuolat jos gyvenime pasikartojanti tema.
And that's another theme in her life.
Ji naudojosi tuo, ką galėjo rasti.
She used what she could find.
Knygomis, žodynais, radiju, laikraščiais, pokalbiais, techniniais dokumentais.
Books, dictionaries, radio, newspapers, conversations, technical documents.
Kartą ji užsienio kalbą palygino su tvirtove, kurią reikia pulti iš visų pusių.
She once described a foreign language as something like a castle that should be attacked from every direction.
Ben: Labai lombiška.
Ben: That's very Lomb.
Clara: Tikrai taip.
Clara: Very much so.
Ir tai svarbu, nes jos filosofija neapsiribojo patarimu „skaitykite romanus ir nekreipkite dėmesio į nieką kita“.
And it matters because her philosophy wasn't simply "read novels and ignore everything else."
Ji taip pat klausėsi radijo, naudojosi žodynais, ieškojo mokytojų ir žmonių, kuriems ta kalba buvo gimtoji, tyrinėjo dėsningumus, vertė tekstus ir sąmoningai lavino kalbėjimą.
She also listened to radio, used dictionaries, sought teachers and native speakers, studied patterns, translated texts and deliberately practised speaking.
Jos požiūris buvo platus.
Her approach was broad.
Ben: O kaip gramatika?
Ben: What about grammar?
Jos istorija dažnai perpasakojama taip, tarsi ji iš esmės ignoravo gramatiką ir visko natūraliai išmoko iš konteksto.
The usual retelling of her story is that she basically ignored grammar and learned everything naturally from context.
Clara: Tai pernelyg supaprastinta.
Clara: That's too simple.
Jai nepatiko požiūris, kad kalbų mokymasis turėtų prasidėti ir baigtis žodžių sąrašų kalimu bei gramatikos taisyklių nagrinėjimu.
She disliked the idea that language learning should begin and end with memorising vocabulary lists and digesting grammar rules.
Kalbos dėsningumus ji mieliau atrasdavo pačioje kalboje, o tada gramatika padėdavo suvokti tai, ką matė.
She preferred discovering patterns through the language itself and then using grammar to help make sense of what she was seeing.
Taigi ji neteigė, kad gramatika nenaudinga.
So she wasn't saying that grammar is useless.
Ji tiesiog keitė prioritetų tvarką.
She was changing the order of importance.
Pirmiausia kalba, o analizė jai padeda.
Language first, analysis in support of it.
Ben: Tai atrodo svarbus skirtumas.
Ben: That feels like an important distinction.
Clara: Taip ir yra.
Clara: It is.
Taip pat turėtume prisiminti, kad Lomb aprašė tai, kas daugelį metų padėjo jai pačiai.
We should also remember that Lomb was describing what worked for her over many years.
Jos knygos nėra kontroliuojami moksliniai eksperimentai.
Her books aren't controlled scientific experiments.
Kai kurios jos idėjos puikiai dera su tuo, ką šiandien aptaria kalbų mokytojai ir tyrėjai. Kitos tėra išskirtinai patyrusios mokinės pastebėjimai.
Some of her ideas fit comfortably with things language teachers and researchers discuss today. Others are simply the observations of an exceptionally experienced learner.
Ji žavi tuo, kad nuolat kėlė praktinius klausimus.
What makes her fascinating is that she kept asking practical questions.
Kas palaiko mano susidomėjimą?
What keeps me interested?
Kodėl bijau kalbėti?
What makes me afraid to speak?
Kaip rasti šiai kalbai vietos savo gyvenime?
How can I fit this language into my life?
Ką galiu suprasti iš konteksto prieš ieškodama paaiškinimo?
What can I learn from context before reaching for an explanation?
Ben: Ir tai atveda prie garsiosios jos lygties.
Ben: Which brings us to her famous equation.
Clara: Taip.
Clara: Yes.
Galiausiai Lomb savo požiūrį į sėkmingą kalbų mokymąsi išreiškė sąmoningai supaprastinta formule.
Lomb eventually expressed her view of language-learning success with a deliberately simple formula.
Sudėkite mokymuisi skirtą laiką ir motyvaciją, padalykite iš susikaustymo – gausite rezultatą.
Invested time plus motivation, divided by inhibition, gives the result.
Ben: Kaip tikra chemikė.
Ben: That's a very chemist-like thing to do.
Clara: Būtent.
Clara: It is.
Ji puikiai suprato, kad žmogaus mokymosi negalima tiesiogine prasme sutalpinti į lygtį.
And she knew perfectly well that human learning couldn't literally be reduced to an equation.
Svarbus buvo šių veiksnių tarpusavio ryšys.
The point was the relationship between those factors.
Skirkite daugiau prasmingo laiko kalbai.
Spend more meaningful time with the language.
Turėkite svaresnę priežastį jos mokytis.
Have a stronger reason to learn it.
Ir mažinkite susikaustymą, kuris neleidžia iš tiesų jos vartoti.
And reduce the inhibition that stops you from actually using it.
Ben: Ką konkrečiai ji vadino susikaustymu?
Ben: What exactly did she mean by inhibition?
Clara: Viena svarbi jo dalis buvo baimė suklysti.
Clara: One important part was fear of making mistakes.
Jums pažįstamas tas jausmas.
You know the feeling.
Maždaug žinote, ką norite pasakyti, bet abejojate, ar sakinys taisyklingas, todėl nepasakote nieko.
You know roughly what you want to say, but you're not sure the sentence is correct, so you say nothing.
Lomb manė, kad toks dvejojimas gali tapti rimta kliūtimi.
For Lomb, that hesitation could become a serious obstacle.
Jos nuomone, netobulas bendravimas vis tiek buvo vertingas.
She believed that imperfect communication still had value.
Ben: Iš čia kilo garsioji jos frazė.
Ben: That's where her famous line comes from.
Clara: Taip.
Clara: Yes.
Ji mėgdavo sakyti, kad kalbos yra vienintelis dalykas, kurį verta mokėti net ir prastai.
She liked to say that languages were the only thing worth knowing even poorly.
Šios frazės mintis įdomesnė už pačią citatą.
And the idea behind that line is more interesting than the quote itself.
Jei itališkai kalbate netobulai, bet galite paklausti, kuris traukinys važiuoja į Milaną, kalba jau pravertė.
If your Italian is imperfect but it helps you ask which train goes to Milan, the language has already done something useful.
Gramatikos požiūriu netobulas sakinys vis tiek gali sujungti du žmones.
A grammatically imperfect sentence can still connect two people.
Ben: Tačiau tai nereiškia, kad klaidos nesvarbios.
Ben: Which doesn't mean mistakes don't matter.
Clara: Būtent.
Clara: Exactly.
Lomb norėjo, kad kiti taisytų jos klaidas. Ji vertino mokytojus ir kitus ta kalba kalbančius žmones, nes jie galėjo ją pataisyti.
Lomb wanted corrections. She valued teachers and speakers who could correct her.
Esmė buvo ne džiaugtis klaidomis.
The point wasn't to celebrate mistakes.
Esmė – neleisti klaidų baimei sustabdyti bendravimo.
It was not to let the fear of them prevent communication.
Tai visai kita mintis.
That's a very different idea.
Ben: Taigi pasitikėti savimi nereiškė apsimesti, kad neklystate.
Ben: So confidence wasn't pretending you were correct.
Clara: Teisingai.
Clara: Right.
Tai reiškė pasiryžti pabandyti, pastebėti savo klaidą, pasitaisyti ir tęsti.
It was being willing to try, discover that you were wrong, adjust, and continue.
Ben: Formulėje dar minėjote motyvaciją. Ar ji turėjo omenyje tokią motyvaciją, kai kiekvieną vakarą verčiate save mokytis, nes nusipirkote brangius kursus?
Ben: You mentioned motivation in the equation too. Did she mean the kind of motivation where you make yourself study every night because you've bought an expensive course?
Clara: Ne visai.
Clara: Not quite.
Lomb motyvacija dažnai buvo labai konkreti.
For Lomb, motivation was often very concrete.
Anglų kalbos ji iš dalies mokėsi todėl, kad reikėjo darbo.
She learned English partly because she needed work.
Japonų kalbos ji ėmėsi tuomet, kai prisiėmė gana ambicingą užduotį išversti japonų kalba parašytą chemijos patentą, nors tuo metu Vengrijoje rasti japonų kalbos mokytoją ar vadovėlį buvo itin sunku.
She began Japanese because she had taken on the rather ambitious task of translating a Japanese chemical patent at a time when finding a Japanese teacher or textbook in Hungary was extremely difficult.
Smalsumas taip pat buvo svarbus.
Her curiosity mattered too.
Jai nuoširdžiai patiko spręsti kalbos galvosūkį.
She genuinely enjoyed solving the puzzle of a language.
Ben: Taigi motyvacija nebūtinai buvo kokia nors didžiulė viso gyvenimo svajonė.
Ben: So motivation wasn't necessarily some grand lifelong dream.
Clara: Būtent.
Clara: Exactly.
Tai galėjo būti profesinė būtinybė, smalsumas, norima suprasti knyga, žmogus, su kuriuo norisi pasikalbėti, ar tiesiog malonumas ką nors išsiaiškinti.
It could be professional necessity, curiosity, a book you wanted to understand, a person you wanted to speak with, or simply the pleasure of figuring something out.
Ji stengėsi susieti kalbos mokymąsi su kitomis gyvenimo sritimis, o ne paversti jį visiškai atskira pareiga.
And she tried to connect language learning with the rest of life rather than making it a completely separate duty.
Ben: Tai susiję su dar vienu jai priskiriamu patarimu – kasdieniu ryšiu su kalba.
Ben: Which leads into another piece of advice associated with her. Daily contact.
Clara: Taip.
Clara: Yes.
Vienas praktiškų Lomb patarimų buvo kasdien skirti kalbai bent šiek tiek laiko.
One of Lomb's practical suggestions was to spend some time with the language every day.
Jei laiko maža, ji siūlė bent pabandyti dešimt minučių kalbėti monologu.
If time was short, she suggested at least trying a ten-minute monologue.
Tai visai kas kita nei teigti, kad dešimt minučių yra kažkokia moksliškai tobula dozė.
That's quite different from claiming that ten minutes is some scientifically perfect dose.
Ben: Vadinasi, jokio stebuklingo laikmačio.
Ben: So no magical timer.
Clara: Jokio.
Clara: No.
Pagrindinė jos mintis buvo tęstinumas.
Her larger point was continuity.
Neapleiskite kalbos ilgam vien todėl, kad nėra laiko ilgesniam rimtam užsiėmimui.
Don't disappear from the language for long periods just because you can't fit in a serious study session.
Jei reikia, pakeiskite veiklą.
Change the activity if necessary.
Ką nors paskaitykite.
Read something.
Paklausykite.
Listen.
Mintyse sukurkite trumpą monologą.
Think through a little monologue.
Pavartykite žodyną.
Look through a dictionary.
Išlaikykite gyvą ryšį su kalba.
Keep the relationship with the language alive.
Ben: Ar ji iš tiesų kalbėdavosi pati su savimi?
Ben: Did she really talk to herself?
Clara: Ji primygtinai rekomendavo tai, ką vadino monologais arba vidiniais monologais.
Clara: She strongly recommended what she called monologues or inner monologues.
Jos nuomone, besimokantieji turėtų lavinti gebėjimą formuluoti mintis ta kalba net tada, kai nėra su kuo kalbėtis.
She thought learners should practise constructing thoughts in the language even when there was nobody around to talk to.
Tai naudinga dėl labai praktiškos priežasties.
That's useful for a very practical reason.
Pokalbyje negalite be galo ilgai dėlioti kiekvieno sakinio.
Conversation doesn't give you unlimited time to build every sentence.
Savarankiška praktika padeda pastebėti, ką galite išreikšti ir kur stringate.
Practising on your own lets you notice what you can express and where you get stuck.
Ben: Vadinasi, nereikia laukti tikro pokalbio, kad paaiškėtų, jog visiškai nežinau, kaip paaiškinti, ką veikiau vakar.
Ben: So rather than waiting for a real conversation to discover that I have absolutely no idea how to explain what I did yesterday.
Clara: Tiksliai.
Clara: Precisely.
Tą spragą galima saugiai aptikti savo virtuvėje.
You can discover that problem safely in your kitchen.
O tada susirasti trūkstamus žodžius ir posakius.
And then you can find the missing language.
Ben: Visame tame yra kažkas patraukliai nepretenzingo.
Ben: There's something appealingly unglamorous about all this.
Skaitykite knygą.
Read a book.
Naudokitės žodynu, kai jis padeda.
Use a dictionary when it helps.
Klausykitės radijo.
Listen to the radio.
Kalbėkitės su savimi.
Talk to yourself.
Ir nesustokite.
Keep going.
Clara: Tai viena iš priežasčių, kodėl taip žaviuosi Lomb.
Clara: That's one of the reasons I like Lomb so much.
Jos pasiekimai buvo nepaprasti, tačiau patarimai dažniausiai būdavo visiškai paprasti.
Her achievements were extraordinary, but her advice usually wasn't.
Ji nepasiūlė besimokantiesiems slaptos technikos, dėl kurios kalba taptų lengva be pastangų.
She didn't give learners a secret technique that would make a language effortless.
Ji pabrėžė laiką, smalsumą, atkaklumą ir norą veikti dar ne viską suprantant.
She emphasized time, curiosity, persistence and willingness to work with incomplete knowledge.
Ben: Ir norą kartais atrodyti kiek kvailai.
Ben: And willingness to look slightly foolish sometimes.
Clara: Tikrai taip.
Clara: Absolutely.
Tačiau dar dėl vieno dalyko, manau, turėtume būti atsargūs.
But there's one more thing I think we should be careful about.
Lengva Lomb gyvenimą paversti įrodymu, kad bet kas gali išmokti šešiolika kalbų, jei tik pasirinks tinkamą metodą.
It's tempting to turn Lomb's life into proof that anybody can learn sixteen languages if they just use the right method.
Tai nėra tikroji pamoka.
That's not really the lesson.
Ben: Nes ji akivaizdžiai buvo neeilinis žmogus.
Ben: Because she was clearly an unusual person.
Clara: Tikrai neeilinis.
Clara: Very unusual.
Ji pasižymėjo nepaprastu atkaklumu ir intelektiniu smalsumu, o su kalbomis profesionaliai dirbo dešimtmečius.
She was extraordinarily persistent, intellectually curious and spent decades working professionally with languages.
Jos gyvenimas parodo, ką pasiekė viena nepaprasta suaugusi kalbų mokinė.
Her life demonstrates what one remarkable adult learner achieved.
Tačiau jis nereiškia, kad visi pasieks tą patį.
It doesn't tell us that everyone will reach the same destination.
Jos istorija suabejoti verčia mintimi, kad rimtai mokytis kalbų gali tik tie, kurie nuo vaikystės rodė akivaizdų talentą.
What it does challenge is the idea that serious language learning belongs only to people who were obviously gifted at it from childhood.
Ben: Juolab kad didžiąją šio kelio dalį ji pradėjo jau suaugusi.
Ben: Especially because she started building much of this as an adult.
Clara: Būtent.
Clara: Exactly.
Ir mokėsi dar daugelį dešimtmečių.
And she continued learning for decades.
Būtent tai jos istorijoje mane bene labiausiai drąsina.
That may be the part of her story I find most encouraging.
Ji nelaikė kalbų mokymosi etapu, kurį reikia užbaigti.
She didn't treat language learning as a phase you complete.
Ji mokėsi visą gyvenimą.
It remained something she did throughout her life.
Ben: Jei Kató Lomb dabar sėdėtų čia su mumis, ką, Jūsų manymu, ji pasakytų žmogui, kuris mokosi šešis mėnesius ir jaučia, kad pažanga beviltiškai lėta?
Ben: If Kató Lomb were sitting here with us, what do you think she'd tell a learner who's been studying for six months and feels hopelessly slow?
Clara: Žinoma, negaliu kalbėti jos vardu.
Clara: I obviously can't speak for her.
Tačiau, sprendžiant iš jos darbų, manau, kad ji užduotų keletą labai praktiškų klausimų.
But based on her writing, I suspect she'd ask some very practical questions.
Ar skiriate kalbai pakankamai laiko?
Are you spending enough time with the language?
Ar dirbate su tuo, kas Jums iš tiesų įdomu?
Are you working with things that genuinely interest you?
Ar nereikalaujate iš savęs visko suprasti pernelyg greitai?
Are you expecting yourself to understand everything too soon?
Ir ar klaidų baimė nėra tokia didelė, kad vengiate būtent tos praktikos, kurios Jums reikia?
And are you so afraid of making mistakes that you're avoiding the very practice you need?
Ben: Gana nejaukus klausimynas.
Ben: That's a rather uncomfortable checklist.
Clara: Naudingiausi dažnai tokie ir būna.
Clara: The useful ones often are.
Ben: Tad kaip apibendrintumėte jos požiūrį, nepaversdama jo dar vienu internetiniu sklandaus kalbėjimo receptu?
Ben: So how would you summarize her approach without turning it into another internet recipe for fluency?
Clara: Nepraraskite smalsumo.
Clara: Stay curious.
Iš tiesų skirkite kalbai laiko.
Spend real time with the language.
Skaitykite tai, ką tikrai norite suprasti.
Read things you actually want to understand.
Remkitės kontekstu, bet prireikus naudokitės žodynais ir paaiškinimais.
Use context, but use dictionaries and explanations when you need them.
Reguliariai sugrįžkite prie kalbos.
Return to the language regularly.
Nelaukite, kol viską mokėsite tobulai – patys vartokite kalbą.
Practise producing it instead of waiting until you feel perfect.
Ir nemanykite, kad netobula kalba yra nenaudinga.
And don't confuse imperfect language with useless language.
Ben: Tai gerokai geriau už „Poliglotas vienu keistu triuku išmoksta šešiolika kalbų“.
Ben: That's considerably better than "polyglot learns sixteen languages with one weird trick."
Clara: Daug geriau.
Clara: Much better.
Ir daug labiau atitinka jos pačios požiūrį.
And much closer to the woman herself.
Ben: Clara, dabar suprantu, kodėl esate jos gerbėja.
Ben: Clara, I can see why you're a fan.
Clara: Juk įspėjau pačioje pradžioje.
Clara: I warned you at the beginning.
Ben: Kató Lomb buvo chemikė, vertėja raštu ir žodžiu, visą gyvenimą besimokanti kalbų. Tačiau bene vertingiausias jos palikimas daug paprastesnis.
Ben: Kató Lomb was a chemist, translator, interpreter and lifelong language learner. But perhaps her most useful legacy is much simpler.
Kalbų mokymosi pradžia nebūtinai yra talentas ar tobulybė.
Languages don't have to begin with talent or perfection.
Ji gali prasidėti nuo smalsumo ir noro nesustoti.
They can begin with curiosity and the willingness to keep going.
Clara: Manau, jai tai būtų patikę.
Clara: I think she would have liked that.
Ben: Clara, ačiū.
Ben: Clara, thank you.
Clara: Buvo malonu.
Clara: My pleasure.