Kalba nekuriama dėliojant po vieną žodį
Įsivaizduokite, kad šių angliškų žodžių mokotės atskirai:
- look – žiūrėti
- forward – pirmyn
- to – į, link
Visi trys yra naudingi.
Tačiau mokėdami juos atskirai nebūtinai suprasite šį sakinį:
I'm looking forward to seeing you. – Nekantriai laukiu susitikimo su Jumis.
Posakis look forward to turi nusistovėjusią reikšmę ir gramatinį modelį. Kai jį išmokstate, kaskart susidūrus su juo nebereikia iš naujo dėlioti jo reikšmės iš atskirų žodžių look, forward ir to.
Kalboje tokių modelių yra nepaprastai daug.
Kai kurie beveik nekinta:
- by the way – beje
- as soon as possible – kuo greičiau
- nice to meet you – malonu susipažinti
Kiti yra dažnos kolokacijos — įprasti žodžių junginiai:
- make a decision – priimti sprendimą
- heavy rain – smarkus lietus
- raise a question – iškelti klausimą
- deeply concerned – labai susirūpinęs
Dar kiti yra lankstūs sakinių modeliai:
- It depends on... – Tai priklauso nuo...
- The reason is that... – Priežastis ta, kad...
- I'm not sure whether... – Nežinau, ar...
- Would you mind...? – Ar neprieštarautumėte...?
- One of the main reasons for... – Viena iš pagrindinių ... priežasčių
Ne visi šie junginiai yra tas pats kalbinis reiškinys. Skirtingoms pasikartojančios kalbos rūšims įvardyti tyrėjai vartoja tokius terminus kaip formulinės sekos, kolokacijos, leksinės samplaikos, daugiažodžiai posakiai ir frazių modeliai.
Tačiau besimokančiam žmogui jie atskleidžia naudingą praktinį principą:
kartais verta mokytis visos frazės kaip vieno vieneto.
Kodėl nepakanka mokėti atskirus žodžius
Platus žodynas labai padeda, tačiau visų sakinio žodžių reikšmių žinojimas dar negarantuoja, kad mokėsite juos natūraliai jungti.
Panagrinėkime:
make a mistake – padaryti klaidą
Besimokantis žmogus gali visai pagrįstai pasakyti do a mistake. Mintis puikiai suprantama. Problema čia nėra žodynas ar gramatika siaurąja prasme. Tiesiog anglų kalboje šioje vietoje įprasta vartoti make.
Taip nutinka nuolat:
- take a photo – nufotografuoti
- catch a cold – peršalti
- strong coffee – stipri kava
- highly unlikely – labai mažai tikėtina
- commit a crime – padaryti nusikaltimą
Šiuos junginius iš dalies galima numatyti, tačiau dažnai ne taip tiksliai, kad besimokantis žmogus galėtų patikimai juos sudaryti pats.
Todėl į kolokacijas verta atkreipti dėmesį.
Užuot mokęsi:
decision = pasirinkimas, kurį padarote
daugiau praktiškai pritaikomos kalbos galite išmokti įsimindami:
make a decision – priimti sprendimą
o ilgainiui galbūt ir:
make a difficult decision – priimti sunkų sprendimą
make a decision about something – priimti sprendimą dėl ko nors
I haven't made a decision yet. – Dar nepriėmiau sprendimo.
Atskiras žodis vis tiek svarbus. Tiesiog sužinote daugiau apie tai, kaip jis vartojamas.
Pažįstamos frazės gali palengvinti supratimą
Pasikartojantys junginiai svarbūs ir klausantis bei skaitant.
Palyginkite, kaip suprantate posakį:
as a matter of fact – iš tiesų
kai susiduriate su juo pirmą kartą ir kai jis jau daug kartų matytas bei girdėtas.
Iš pradžių galbūt bandote suprasti kiekvieną žodį atskirai.
Posakiui tampant pažįstamam, vis lengviau jį atpažįstate kaip pasikartojantį modelį, kurio paskirtį jau žinote.
Formulinės kalbos tyrimai rodo, kad pažįstamas formulines sekas lengviau apdoroti, ypač gimtakalbiams. Antrosios kalbos besimokančių žmonių rezultatai įvairesni: svarbūs ir posakio pažįstamumas, ir kalbos mokėjimo lygis, ir vartojimo dažnis, ir posakio tipas.
Šį skirtumą svarbu suprasti.
Frazės nesuprasite be pastangų vien todėl, kad kas nors ją pavadino „kalbos vienetu“.
Ji tampa pažįstama per patirtį.
Pakartotiniai susidūrimai su ja padeda tą pažįstamumą įtvirtinti.
Frazės gali padėti ir kalbėti
Kalbant kyla kitoks iššūkis nei bandant suprasti.
Kalbėdami turite labai mažai laiko:
- nuspręsti, ką norite pasakyti;
- pasirinkti žodžius;
- sudaryti gramatiškai taisyklingą sakinį;
- viską ištarti;
- klausytis pašnekovo;
- planuoti, ką sakysite toliau.
Pažįstami posakiai ir sakinių modeliai gali sumažinti tai, kiek reikia kurti nuo nulio.
Jei lengvai prisimenate šiuos modelius:
- As far as I know... – Kiek žinau...
- It depends on... – Tai priklauso nuo...
- What I mean is... – Turiu omenyje, kad...
- The problem is that... – Problema ta, kad...
- I'm not sure, but... – Nežinau tiksliai, bet...
jau turite naudingų struktūrų, kurias galite papildyti nauja informacija.
Pavyzdžiui:
It depends on the weather. – Tai priklauso nuo oro.
It depends on how much it costs. – Tai priklauso nuo to, kiek tai kainuoja.
It depends on what you want to achieve. – Tai priklauso nuo to, ko norite pasiekti.
Tai naudingiau nei įsiminti rinkinį visiškai nekintamų sakinių.
Modelis suteikia pažįstamą pagrindą, bet kartu palieka vietos kūrybiškumui.
Mokytis junginiais nereiškia mintinai mokytis ištisų sakinių
Tai svarbus skirtumas.
Tikslas nėra pakeisti kalbos mokymąsi didžiuliu frazių rinkiniu.
Jei mintinai išmoksite:
I'd like a return ticket to London, please. – Norėčiau bilieto į Londoną ir atgal.
šis sakinys galbūt pravers vieną kartą.
Tačiau pastebėję pakartotinai pritaikomą modelį:
I'd like... – Norėčiau...
galėsite pasakyti gerokai daugiau:
I'd like some water. – Norėčiau vandens.
I'd like to ask a question. – Norėčiau užduoti klausimą.
I'd like another room. – Norėčiau kito kambario.
I'd like to know more about it. – Norėčiau apie tai sužinoti daugiau.
Veiksmingas mokymasis junginiais yra kažkur tarp atskirų žodžių mokymosi ir ištisų dialogų įsiminimo.
Mokotės pasikartojančių kalbos elementų, kuriuos vėliau galite jungti su tuo, ką jau mokate.
Žodžių junginiai ir gramatika vienas kitam neprieštarauja
Taip pat būtų klaida manyti, kad mokantis frazių gramatikos nebereikia.
Panagrinėkime:
I'm used to working late. – Man įprasta dirbti iki vėlumos.
Iš pradžių galite išmokti be used to + -ing kaip modelį.
Vėliau suprasdami, kaip ši konstrukcija veikia, galėsite sudaryti tokius sakinius:
She's used to living alone. – Ji įpratusi gyventi viena.
We're not used to getting up this early. – Mums neįprasta keltis taip anksti.
Are you used to driving on the left? – Ar Jums įprasta vairuoti kairiąja kelio puse?
Modelis suteikia pavyzdžių. Gramatika padeda suprasti, ką jame galima keisti.
Šios žinios papildo viena kitą.
Iš tiesų pasikartojančios frazės kartais padeda lengviau pastebėti abstrakčias gramatikos taisykles, nes ta pati struktūra vis pasirodo prasmingame kontekste.
Kokių junginių verta mokytis?
Ne kiekvieną žodžių seką verta įtraukti į mokymosi žodyną.
Naudingi junginiai paprastai patenka į kelias pagrindines kategorijas.
Kolokacijos
Žodžiai, kurie dažnai ir įprastai vartojami kartu:
- make progress – daryti pažangą
- take responsibility – prisiimti atsakomybę
- strong argument – svarus argumentas
- closely related – glaudžiai susijęs
Jos ypač naudingos, nes kitoks junginys gali būti gramatiškai taisyklingas ir suprantamas, tačiau vis tiek skambėti neįprastai.
Dažni posakiai
Gana pastovios frazės, vartojamos įprastose bendravimo situacijose:
- by the way – beje
- never mind – tiek to
- that makes sense – tai logiška
- it doesn't matter – nesvarbu
Jos gali labai praversti pokalbiuose.
Sakinių modeliai
Modeliai, kuriuose yra keičiama dalis:
- I'm looking forward to... – Nekantriai laukiu...
- There's no point in... – Nėra prasmės...
- The more..., the more... – Kuo daugiau..., tuo daugiau...
- It depends on whether... – Tai priklauso nuo to, ar...
Jie ypač naudingi, nes pagal vieną modelį galima sudaryti daugybę skirtingų pasakymų.
Diskurso posakiai
Posakiai, padedantys susieti mintis ir plėtoti pokalbį:
- on the other hand – kita vertus
- for example – pavyzdžiui
- in other words – kitaip tariant
- as far as I know – kiek žinau
- the point is... – Esmė ta, kad...
Jie padeda ne tik įvardyti dalykus, bet ir nuosekliai išdėstyti tai, ką norite pasakyti.
Kontekstas padeda atrasti svarbias frazes
Dažnų kolokacijų ir posakių sąrašai gali būti naudingi.
Tačiau autentiškas turinys suteikia tai, ko sąrašas negali: priežastį atkreipti dėmesį į posakį.
Tarkime, skaitote:
We eventually came to the conclusion that the project was too expensive. – Galiausiai priėjome prie išvados, kad projektas buvo per brangus.
Galbūt jau žinote žodžius come ir conclusion.
Tačiau naudingas atradimas gali būti šis junginys:
come to the conclusion that... – prieiti prie išvados, kad...
Sakinys parodo ir jo reikšmę, ir tai, kaip jis vartojamas.
Tai viena iš priežasčių, kodėl mokymasis iš straipsnių, pasakojimų, vaizdo įrašų, tinklalaidžių ir pokalbių gali būti toks veiksmingas. Pažįstami žodžiai kartais sudaro nepažįstamus junginius.
Nežinomas žodis ne visada yra įdomiausias atradimas.
Kartais tai — netikėtas ryšys tarp žodžių, kuriuos jau mokate.
Neišsaugokite kiekvienos pastebėtos frazės
Pradėjus pastebėti kolokacijas, lengva persistengti.
Beveik kiekviename sakinyje galima rasti kokių nors pasikartojančių junginių.
Visų jų įsiminti nereikia.
Pirmenybę teikite posakiams, kurie:
- susiję su tuo, apie ką iš tiesų kalbate ar rašote;
- pakankamai dažni, kad tikėtumėtės su jais susidurti dar kartą;
- sunkiai taisyklingai sudaromi iš atskirų žodžių;
- praverčia įvairiose situacijose;
- arba Jums asmeniškai įsimena, nes ką tik su jais susidūrėte prasmingame turinyje.
A2–B2 lygio besimokantiems žmonėms lengvai įvairiose situacijose pritaikomi sakinių modeliai ir dažnos kolokacijos neretai vertingesni už retas idiomas.
Mokėti it depends on... greičiausiai pravers dažniau nei sudėtingą perkeltinės reikšmės posakį, pasitaikantį kartą per kelerius metus.
Kaip veiksmingai mokytis frazių
Pastebėti naudingą posakį — tik pradžia.
Išsaugokite visą frazę
Jei naudingas junginys yra:
take responsibility for – prisiimti atsakomybę už
nesutrumpinkite jo automatiškai iki:
responsibility – atsakomybė
Atskirą daiktavardį galbūt irgi verta išmokti, tačiau ilgesnis posakis suteikia informacijos, kurios vienas žodis neperteikia.
Išsaugokite pavyzdį
Užuot išsaugoję:
take into account = atsižvelgti
išsaugokite tokį pavyzdį:
We need to take the cost into account. – Turime atsižvelgti į kainą.
Pavyzdys parodo, kaip frazė įsilieja į sakinį.
Klausykitės viso posakio
Šnekamojoje kalboje tarp žodžių nėra tarpų.
Klausydamiesi visos frazės geriau susipažįstate su jos kirčiavimu, ritmu, garsų trumpinimu ir tuo, kaip žodžiai susilieja.
Pavyzdžiui, žmogui, žinančiam tik rašytinę šio klausimo formą:
What do you mean? – Ką turite omenyje?
vis tiek gali būti sunku jį atpažinti greitame pokalbyje.
Girdint frazes natūraliuose sakiniuose lengviau susieti rašytinės kalbos žinias su šnekamąja kalba.
Ne tik perskaitykite, bet ir prisiminkite
Jei nuolat matote junginį:
make an effort – pasistengti
galite išmokti labai gerai jį atpažinti.
Kad būtų lengviau jį pavartoti patiems, retkarčiais pabandykite prisiminti be užuominos:
Kuris junginys skamba natūraliai: do an effort ar _____?
Arba pradėkite nuo:
If you want to improve, you have to... – Jei norite tobulėti, turite...
ir pabandykite savarankiškai užbaigti mintį.
Aktyvus prisiminimas suteikia tai, ko vien pasyvus susidūrimas su posakiu nesuteikia.
Lanksčiai pritaikykite modelį
Kai posakis tampa pažįstamas, keiskite jo dalis.
Turėdami modelį:
There's no point in... – Nėra prasmės...
pabandykite sudaryti:
There's no point in waiting. – Nėra prasmės laukti.
There's no point in arguing about it. – Nėra prasmės dėl to ginčytis.
There's no point in buying a new one yet. – Kol kas nėra prasmės pirkti naujo.
Taip vienas įsimintas pavyzdys virsta kalba, kurią galite aktyviai vartoti.
Nuo žodžių prie praktiškai vartojamos kalbos
Čia gali praversti ir Vocafy.
Kai tekste ar užsiimdami kita veikla susiduriate su naudinga kalba, nebūtina išsaugoti tik vieno žodžio. Galite išsaugoti visą frazę ar posakį kartu su sakiniu, kuriame jis pasitaikė.
Tai svarbu, nes:
decision – sprendimas
ir:
make a decision about something – priimti sprendimą dėl ko nors
nėra lygiaverčiai mokymosi vienetai.
Antrasis suteikia informacijos apie tai, kaip žodis iš tiesų vartojamas.
Išsaugotų posakių vėliau galite klausytis, juos kartoti, bandyti prisiminti ir galiausiai įtraukti į tarimo ar pokalbio praktiką. Tikslas — ne sukaupti milžinišką frazių rinkinį, o išsaugoti naudingą kalbą, kuri antraip liktų pasislėpusi pradiniame turinyje.
Ilgainiui taip galite sukaupti žodyną, kuriame bus ne tik daugiau žodžių, bet ir daugiau iškart vartoti tinkamų junginių.
Žodžiai vis tiek svarbūs
Mokymasis junginiais neturėtų tapti dar viena kalbos mokymosi filosofija, paremta principu „viskas arba nieko“.
Atskiri žodžiai išlieka pagrindu.
Kartais reikia išmokti būtent vieną žodį. Kartais svarbi kolokacija. Kartais naudingas mokymosi vienetas yra visas posakis, o kartais — lankstus gramatinis modelis.
Svarbiausia išmokti pastebėti šį skirtumą.
Užuot klausę tik:
Ką reiškia šis žodis?
dažnai verta užduoti dar vieną klausimą:
Su kokiais žodžiais jis paprastai vartojamas?
Šis nedidelis įprotis gali atskleisti svarbią kalbos dalį, kurios žodžių sąrašai dažnai neaprėpia.
Nes mokėti kalbą — tai ne tik žinoti tūkstančius žodžių.
Tai ir žinoti, kaip tie žodžiai paprastai jungiami tarpusavyje.
