Kaip vaikai mokosi kalbos — ir ko iš jų gali pasimokyti suaugusieji

Vaikai mokosi reikšmės, ne vien žodžių

Įsivaizduokite, kad vaikas mokosi žodžio „šuo“.

Vaikas gali pamatyti per parką bėgantį šunį, kai kas nors sako: „Pažiūrėk, koks šuo!“ Vėliau girdi: „Šuo loja“ arba „Ar nori paglostyti šunį?“

Žodis atsiranda kartu su daiktu, veiksmu, garsu, situacija ir kitais žodžiais.

Tokio pobūdžio prasmingas sąlytis su kalba padeda besimokančiajam susieti naują žodį su tuo, ką jis reiškia, ir suprasti, kaip jis iš tikrųjų vartojamas. Vaikai taip pat nepaprastai gerai pastebi modelius ir dėsningumus daugybėje skirtingų susidūrimų su kalba.

Tas pats principas naudingas ir suaugusiesiems.

Užuot mokantis tik taip:

šuo = perro

galima mokytis taip:

Tas šuo visada laukia prie parduotuvės.

Šiame sakinyje matote daugiau informacijos: gramatiką, tipišką vartoseną, aplinkinius žodžius ir prasmingą detalę, kurią lengviau prisiminti.

Tai nereiškia, kad mokytis pavienių žodžių nenaudinga. Tikslinga žodyno praktika suaugusiesiems gali būti itin veiksminga. Naudinga pamoka iš vaikų paprasta: žodis tampa daug naudingesnis, kai jį susiejate su reikšme ir tikra kalba.

Programoje Vocafy

Kai išsaugote žodį ar frazę iš to, ką skaitote ar ko klausotės, Vocafy gali kartu išsaugoti ir pradinį sakinį. Kai su tuo kalbos vienetu susiduriate dar kartą, galite grįžti į kontekstą, kuriame jis iš pradžių turėjo prasmę.

Vieno susidūrimo su žodžiu dažniausiai nepakanka

Vaikai gyvena kartojimo pasaulyje.

Naudingi žodžiai, frazės, garsai ir gramatiniai modeliai vis grįžta per dienas, mėnesius ir metus. Kiekvienas susidūrimas suteikia besimokančiajam dar vieną progą sustiprinti arba patikslinti tai, ką jis žino.

Suaugusieji gali tai atkurti sąmoningai — ir net patobulinti.

Žodyno mokymosi tyrimai rodo, kad vien pakartotinai matyti tą patį dalyką naudinga, tačiau bandyti jį atkurti iš atminties gali būti dar vertingiau. Laiko intervalai tarp tokių susidūrimų taip pat daro mokymąsi veiksmingesnį nei bandymas viską sutalpinti į vieną sesiją.

Tad užuot šiandien dešimt kartų perskaičius naują žodį ir kitą savaitę jį pamiršus, paprastai geriau su juo susidurti, vėliau pabandyti prisiminti ir po kurio laiko vėl prie jo grįžti.

Programoje Vocafy

Išsaugoti žodžiai ir frazės gali grįžti per kartojimą ir praktiką, o ne pradingti vis ilgėjančiame žodžių sąraše. Vocafy intervalinio kartojimo sistema pagal Jūsų mokymosi istoriją padeda nuspręsti, kuriuos žodžius ar frazes verta sugrąžinti į praktiką.

Svarbiausia ne pats algoritmas. Svarbiausia, kad tai, ko mokotės šiandien, rastų kelią sugrįžti rytoj.

Vaizdai ir garsas gali suteikti atminčiai daugiau atramų

Kalba nėra vien tekstas.

Girdime tarimą, matome daiktus ir situacijas, pastebime gestus ir siejame žodžius su jau suprantamomis sąvokomis.

Suaugusiesiems mokantis žodyno, naudingi žodinės ir vaizdinės informacijos deriniai daugelyje situacijų gali pagerinti mokymąsi. Tačiau nėra paprastos taisyklės, kad įtraukus daugiau pojūčių automatiškai įsimenama geriau. Svarbiausia, ar papildoma informacija iš tiesų padeda suprasti arba prisiminti reikšmę.

Vaizdas gali būti ypač naudingas konkrečiam žodžiui, pavyzdžiui, „švyturys“, „persikas“ ar „kopėčios“. Garso įrašas naudingas, kai norite susieti rašytinę žodžio formą su jo tarimu.

Abstraktesniam žodžiui, tokiam kaip „vis dėlto“ ar „tačiau“, geras pavyzdinis sakinys gali duoti kur kas daugiau naudos nei dekoratyvus paveikslėlis.

Tikslas nėra pridėti kuo daugiau garso, vaizdų ar kitos medžiagos.

Pridėkite tokią atramą, kuri padeda žodį lengviau suprasti, atpažinti arba prisiminti.

Programoje Vocafy

Žodžius ir frazes galima susieti su tarimu, pavyzdžiais ir vaizdais, kai tai naudinga. Tai suteikia kelis būdus grįžti prie to paties kalbos vieneto, o žodynas netampa vien vertimų sąrašu.

Pirmiausia mokykitės to, kas naudinga

Ne kiekvienas žodis nusipelno vienodo dėmesio.

Kalbose yra palyginti nedidelė labai dažnų žodžių grupė, kuri sudaro stebėtinai didelę kasdienės kalbos dalį. Todėl dažnų žodžių mokymasis pradedantiesiems ir vidutinio lygio besimokantiesiems suteikia tvirtą pagrindą. Tačiau nėra stebuklingo skaičiaus, nuo kurio staiga pradedate „suprasti 90 % kalbos“.

Aprėptis labai skiriasi priklausomai nuo to, ar dalyvaujate kasdieniame pokalbyje, skaitote romaną, žiūrite medicinos paskaitą ar sekate futbolo rungtynes. Tyrimai taip pat rodo: norint savarankiškai ir be didelių pastangų suprasti tekstą, reikia žinoti labai didelę jo žodžių dalį.

Todėl dažnumas – naudinga gairė, bet ne visa strategija.

Dažnas žodis, kurį sutinkate visur, tikriausiai vertas dėmesio. Tačiau jo vertas ir retesnis žodis, kuris nuolat pasirodo Jūsų darbe, pomėgiuose, studijose ar pokalbiuose.

Fotografui diafragma gali būti kur kas naudingesnė, nei rodytų bendras šio žodžio dažnumas. Dirbantiesiems finansų srityje tas pats gali galioti žodžiui „likvidumas“.

Geras žodynas nėra tiesiog dažniausių žodžių rinkinys.

Tai žodynas, kurį Jums nuolat reikia suprasti ir vartoti.

Vartokite kalbą nelaukdami tobulybės

Maži vaikai metų metus bendrauja turėdami neišbaigtą kalbos sistemą.

Jie vartoja apytiksles formas, nebaigtus sakinius, neįprastą gramatiką ir formas, kurias vėliau pakeičia įprastesnėmis. Vis dėlto, kol jų kalba vystosi, bendravimas tęsiasi.

Suaugusieji dažnai elgiasi priešingai. Laukiame, kol pakankamai mokėsime gramatiką, turėsime pakankamai žodyno arba „taisyklingą“ tarimą, ir tik tada ryžtamės kalbėti.

Tai gali smarkiai sumažinti tikro kalbos vartojimo kiekį.

Pamoka ne ta, kad klaidos nesvarbios. Grįžtamasis ryšys ir taisymas gali būti naudingi. Pamoka ta, kad tikslumas vystosi kartu su vartojimu, nebūtinai prieš jį.

Bandykite prisiminti žodžius. Kurkite sakinius. Rašykite žinutes. Kalbėkitės. Pastebėkite, kur bendravimas stringa, ir tomis akimirkomis išsiaiškinkite, ko reikia mokytis toliau.

Programoje Vocafy

Pokalbių ir praktikos įrankiai padeda išsaugotam žodynui pereiti į realų vartojimą. Užuot likę tik mokymosi kortelėse, žodžiai gali vėl pasirodyti skaitant, kartojant, klausantis ar kalbantis.

Šis perėjimas — nuo žodžio atpažinimo prie jo prisiminimo ir galiausiai vartojimo — yra viena svarbiausių žodyno mokymosi dalių.

Suaugusieji taip pat turi pranašumų

Vaikai ir suaugusieji nėra tiesiog geresnė ir blogesnė to paties besimokančiojo versija.

Tyrimai ankstyvesnę pradžią sieja su pranašumais kai kuriais ilgalaikio kalbos įvaldymo aspektais, o su amžiumi susiję kalbos mokymosi pokyčiai tikrai egzistuoja. Tačiau tyrimai nepatvirtina paprastos idėjos, kad suaugusiojo smegenys po vieno „kritinio periodo“ praranda gebėjimą mokytis kalbų. Amžius sąveikauja su kognityviniais gebėjimais, mokymosi aplinka, motyvacija, ankstesnėmis žiniomis ir daugeliu kitų veiksnių.

Suaugusieji taip pat turi gebėjimų, kurių maži vaikai neturi.

Galime sąmoningai nagrinėti gramatinį modelį. Galime lyginti dvi kalbas. Suprantame abstrakčius paaiškinimus. Galime pasirinkti, koks žodynas mums svarbus. Ir galime tikslingai naudoti tokius įrankius kaip atkūrimo iš atminties praktika ir intervalinis kartojimas.

Kai kontakto su kalba kiekis panašus, vyresni besimokantieji ankstyvaisiais etapais net gali progresuoti greičiau, nors pradėjusieji jaunesniame amžiuje dažnai turi pranašumą labai ilgalaikėje perspektyvoje.

Todėl tikslas nėra vėl tapti vaiku.

Tikslas – sujungti prasmingą kontaktą su kalba ir tikrą kalbos vartojimą su suaugusiajam prieinamais įrankiais ir mokymosi strategijomis.

Ką iš viso to verta įsidėmėti?

Vaikai kalbos neįgyja todėl, kad atrado penkias slaptas mokymosi gudrybes.

Jie ją įgyja dėl nepaprasto laiko, kontakto su kalba, sąveikos, dėsningumų mokymosi, kartojimo ir tikro poreikio suprasti bei bendrauti derinio.

Suaugusieji paprastai negali visiškai atkurti tokios aplinkos.

Tačiau galime perimti kelias geriausias jos ypatybes:

Kalbos mokykitės prasminguose kontekstuose. Su naudingais žodžiais susidurkite ne kartą. Bandykite juos prisiminti, o ne tik skaityti iš naujo. Susiekite žodžius su naudingais garsais, vaizdais ir pavyzdžiais. Susitelkite į kalbą, kuri svarbi Jums. Ir pradėkite vartoti tai, ką mokate, nelaukdami, kol viskas atrodys tobula.

Tada pridėkite pranašumus, kurių vaikai neturi: sąmoningą praktiką, aiškius paaiškinimus ir įrankius, kurie gali prisiminti, ko mokotės.

Tai greičiausiai realesnis tikslas nei mokytis lygiai taip, kaip vaikas, o suaugusiam besimokančiajam jis gali būti ir geresnis.