Daugumai besimokančiųjų pažįstamas tas pats erzinantis modelis: naujas žodis šiandien atrodo aiškus, rytoj – pažįstamas, o po savaitės – keistai nepasiekiamas.
Tai nėra asmeninė nesėkmė. Tai viena normaliausių žmogaus atminties savybių.
Mokantis ko nors naujo, gebėjimas tai prisiminti laikui bėgant dažnai silpnėja. Daugeliu atvejų pradžioje silpnėjimas būna staigus, o vėliau sulėtėja. Šį bendrą modelį dažnai vadiname užmiršimo kreive.
Ši idėja siekia Hermanną Ebbinghausą, vieną iš eksperimentinių atminties tyrimų pradininkų. Jo klasikiniai darbai parodė, kad naujai išmokta medžiaga be kartojimo gali greitai blėsti. Šiuolaikiniai tyrimai iš esmės patvirtino jo užmiršimo kreivės modelį, nors tiksli jos forma nėra visiškai tolygi ir jos nereikėtų laikyti universaliu dėsniu kiekvienam besimokančiajam ar kiekvienam medžiagos tipui.
Šis skirtumas svarbus. Užmiršimo kreivė nėra viena nekintama formulė, numatanti kiekvieną prisiminimą. Tai naudingas modelis realiai mokymosi problemai suprasti: jei negrįžtame prie to, ką išmokome, tas žinias pasiekti dažnai darosi sunkiau.
Užmiršimas nėra mokymosi priešingybė
Užmiršus gali atrodyti, kad mokymasis nepavyko, tačiau taip galvoti netikslu.
Atmintis nėra tiesiog „išsaugota“ arba „ištrinta“. Žodį gali būti lengva atpažinti, bet sunku savarankiškai atkurti. Viename kontekste jis gali būti pasiekiamas, kitame – ne. Jis gali iškart sugrįžti į atmintį pamačius pirmą raidę, išgirdus jį sakinyje ar sutikus pasakojime.
Mokantis kalbų tai labai svarbu. Mokėti žodį nėra viena būsena. Besimokantis žmogus pamažu gali išmokti:
- atpažinti žodį skaitant;
- suprasti jį klausantis;
- be pagalbos prisiminti jo reikšmę;
- jį ištarti;
- vartoti jį sakinyje;
- atpažinti jo formas, įprastus junginius ir dažnus kontekstus.
Todėl su žodžiais paprastai reikia susidurti ne kartą. Vieno susidūrimo retai pakanka tvariam ir lanksčiam vartojimui.
Kartojimas intervalais lėtina užmiršimą
Praktiškas atsakas į užmiršimą – ne panikuoti ir ne kalti viską vienu ypu, o kartoti tinkamu metu.
Kartojimas intervalais reiškia, kad kartojimai paskirstomi laike, o ne sutelkiami vienoje sesijoje. Pradiniai kartojimai vyksta greičiau, kai atmintis dar trapi. Vėlesni kartojimai gali vykti didesniais intervalais, nes sėkmingas prisiminimas paprastai sustiprina atmintį.
Tai patvirtina gausūs tyrimai apie mokymosi paskirstymo laike efektą. Didelė paskirstytos praktikos apžvalga ir kiekybinė sintezė, apėmusi šimtus vertinimų daugelyje eksperimentų, parodė, kad mokymosi sesijų paskirstymas laike paprastai pagerina vėlesnį prisiminimą, palyginti su mokymusi vienu bloku.
Paprastas tvarkaraštis gali atrodyti taip:
0 diena → 1 diena → 3 diena → 7 diena → 21 diena → vėliau
Konkrečios dienos nėra nekintamos. Svarbus pats principas: pakartoti prieš pat atminčiai pernelyg nusilpstant, o po sėkmingo prisiminimo intervalą padidinti.
Aktyvus prisiminimas svarbus
Ne visi kartojimai vienodai naudingi.
Tiesiog dar kartą pamatyti atsakymą yra silpnesnė praktika nei mėginti jį prisiminti. Kai besimokantieji aktyviai prisimena žodį, pasirenka atsakymą, verčia iš atminties, užbaigia sakinį, ištaria elementą arba vartoja jį kontekste, kartojimas tampa veiksmingesnis.
Tam dažnai vartojami terminai atkūrimo praktika arba testavimo efektas. Roedigerio ir Karpicke’o tyrimai parodė, kad atminties testas ne tik išmatuoja, ką žmogus žino; jis taip pat gali pagerinti vėlesnį išlaikymą atmintyje.
Mokantis kalbų tai reiškia, kad gera kartojimo sistema neturėtų vien rodyti senų žodžių. Ji turėtų skatinti besimokantį žmogų juos prisiminti.
Interaktyvusis modelis
Toliau pateiktoje interaktyvioje diagramoje rodoma supaprastinta atminties schema, įkvėpta užmiršimo kreivės ir kartojimo intervalais tyrimų.
Oranžinė linija rodo mokymosi kelią, kai kartojimai pavyksta. Kiekvienas kartojimas vėl pakelia prisiminimo lygį ir padaro kitą užmiršimo kreivę plokštesnę.
Raudona punktyrinė linija rodo, kas gali nutikti po pirmosios mokymosi sesijos, jei kartojimų nebūna.
Pilkos punktyrinės linijos rodo, kas gali nutikti, jei besimokantis žmogus nustoja kartoti po vieno iš vėlesnių kartojimo taškų. Šios linijos svarbios, nes parodo pagrindinę modelio mintį: kartojimas intervalais nepanaikina užmiršimo. Jis jį sulėtina.
Du modelio parametrai
Diagrama naudoja du paprastus parametrus.
Pradinė pusėjimo trukmė
Šis parametras rodo, kiek stabili atmintis yra iškart pirmą kartą išmokus medžiagą. Šiame modelyje pusėjimo trukmė – tai laikas, per kurį prisiminimo tikimybė sumažėja iki 50 %.
Trumpa pradinė pusėjimo trukmė reiškia, kad atmintis greitai blėsta. Taip gali būti, kai žodis sunkus, nepažįstamas ar silpnai užkoduotas. Ilgesnė pradinė pusėjimo trukmė reiškia, kad atmintis nuo pat pradžių stabilesnė. Taip gali nutikti, kai žodis prasmingas, emociškai aktualus, panašus į ką nors, ką besimokantis žmogus jau žino, arba išmoktas stipriame kontekste.
Pusėjimo trukmės daugiklis po kiekvieno sėkmingo kartojimo
Šis parametras rodo, kiek stabilesnė atmintis tampa po sėkmingo kartojimo. Jei daugiklis didelis, kiekvienas sėkmingas kartojimas kitą užmiršimo kreivę padaro daug plokštesnę. Jei jis mažesnis, atmintis vis tiek gerėja, bet palaipsniui.
Modelyje prisiminimas apskaičiuojamas pagal paprastą pusėjimo trukmės formulę:
Prisiminimas = 100 × 0,5 ^ (praėjęs laikas / pusėjimo trukmė)
Po kiekvieno sėkmingo kartojimo pusėjimo trukmė padidėja:
Nauja pusėjimo trukmė = ankstesnė pusėjimo trukmė × daugiklis
Tai nereiškia, kad smegenys tiesiogine prasme saugo kiekvieną žodį su tiksliu matematiniu laikmačiu. Formulė yra mokomasis modelis. Jos tikslas – parodyti pagrindinį atminties principą: sėkmingi kartojimai gali padidinti atminties stabilumą, todėl laikui bėgant užmirštama lėčiau.
Pusėjimo trukmės modelius taiko ir realios kalbų mokymosi sistemos. Pavyzdžiui, Duolingo „Half-Life Regression“ modelis vertina atminties stiprumą ir prognozuoja prisiminimo tikimybę, taikydamas pusėjimo trukme grįstą metodą kartojimo intervalais praktikai.
Kodėl kreivė vis tiek leidžiasi po kelių kartojimų
Viena netikėta diagramos detalė – užmiršimas vis tiek vyksta net po kelių sėkmingų kartojimų.
Tai realistiška.
Kartojimas intervalais nereiškia, kad keturi kartojimai amžinai įtvirtina žodį. Tai reiškia, kad atmintis tampa stabilesnė. Silpnėjimas lėtėja, bet nebūtinai išnyksta.
Numatytojoje diagramos versijoje kartojimai vyksta 1, 3, 7 ir 21 dieną. Po ketvirto kartojimo kita užmiršimo kreivė daug plokštesnė nei pirmoji. Tačiau jei besimokantis žmogus daugiau niekada nesusiduria su tuo žodžiu – nei skaitant, nei klausantis, nei pokalbiuose, nei pratybose – prisiminimas per kitas savaites ar mėnesius vis tiek gali silpnėti.
Tai ypač pasakytina apie aktyvųjį žodyną. Žodis gali ilgai likti atpažįstamas, nors kalbant ar rašant jį vis dar gali būti sunku pavartoti.
Taigi žinutė nėra tokia:
Keturių kartojimų pakanka visam laikui.
Tikslesnė žinutė:
Kiekvienas sėkmingas kartojimas tinkamu metu lėtina užmiršimą.
Tikras mokymasis turtingesnis už diagramą
Diagrama rodo izoliuotą atminties vienetą. Tikras kalbos mokymasis yra turtingesnis.
Besimokantis žmogus gali kartoti žodį programėlėje, o vėliau išgirsti jį dainoje, perskaityti pasakojime, pamatyti subtitruose, pavartoti sakinyje arba vėl sutikti kitoje temoje. Kiekvienas prasmingas susidūrimas gali veikti kaip dar viena kartojimo forma.
Štai kodėl kartojimas intervalais geriausiai veikia tada, kai derinamas su įvairia kalbine medžiaga ir aktyviu vartojimu.
Mokomosios kortelės gali padėti išlaikyti svarbius žodžius aktyvius. Tačiau pasakojimai, klausymas, pokalbiai, tarimas, pavyzdžiai ir realūs kontekstai padeda tuos žodžius paversti vartojama kalba.
Geriausia mokymosi sistema nelaiko atminties mechaniniu kontroliniu sąrašu. Ji kuria pasikartojančius prasmingus susidūrimus tinkamu metu.
Kam grafiką verta naudoti — ir kam ne
Grafiką reikėtų suprasti kaip supaprastintą paaiškinimą, o ne kaip universalią prognozę.
Jis neteigia, kad visi besimokantieji pamiršta tokiu pačiu greičiu. Jis neteigia, kad kiekvienas žodis turi tokią pačią kreivę. Jis neteigia, kad kartojimas visada visiškai atkuria žinias. Ir jis neatstoja daugybės atmintį veikiančių veiksnių įvertinimo: dėmesio, miego, ankstesnių žinių, sudėtingumo, interferencijos, motyvacijos, emocinio aktualumo ir praktikos kokybės.
Tačiau pagrindinę mintį tyrimai gerai patvirtina:
Be kartojimo prisiminimas dažnai blėsta. Tinkamu metu sėkmingai kartojant, užmiršimas lėtėja. Aktyvus prisiminimas kartojimą sustiprina.
Besimokantiesiems tai turėtų drąsinti, o ne atgrasyti.
Užmiršimas normalus. Kartojimas nėra ženklas, kad mokymasis nepavyko. Būtent kartojimas trapias žinias paverčia tvariomis.
Praktinė išvada
Gera žodyno mokymosi sistema turėtų daryti tris dalykus:
- aiškiai pristatyti naują medžiagą;
- priminti ją, kol ji dar neišnyko;
- po sėkmingo prisiminimo ilginti intervalą.
Tokia yra kartojimo intervalais logika.
Ne begalinis kartojimas.
Ne kalimas.
Ne pasyvus perskaitymas iš naujo.
Tiesiog prisiminimas tinkamu metu.
