Daugelis gramatikos aiškinimų tampa painūs, nes juose suplakami du skirtingi klausimai:
- Kokio tipo žodis ar junginys tai yra?
- Kokią funkciją jis atlieka šiame konkrečiame sakinyje?
Pirmasis klausimas susijęs su žodžių klasėmis, tradiciškai vadinamomis kalbos dalimis.
Antrasis – su funkcijomis sakinyje, sintaksinėmis funkcijomis arba gramatiniais ryšiais.
Suprasti šių dviejų lygmenų skirtumą – vienas naudingiausių gramatikos mokymosi pagrindų. Tai svarbu mokantis ne tik anglų, bet ir kitų kalbų.
Du skirtingi klausimai: kas tai yra ir kokią funkciją atlieka?
Panagrinėkite žodį Daniel šiuose anglų kalbos sakiniuose:
Daniel called Sarah.
Sarah called Daniel.
Sarah spoke to Daniel.
This is Daniel’s book.
Žodis „Daniel“ visuose pavyzdžiuose yra tikrinis daiktavardis. Jo kalbos dalis nepasikeitė.
Tačiau jo vaidmuo sakinyje pasikeitė:
- pirmajame sakinyje „Daniel“ yra veiksnys;
- antrajame – papildinys;
- trečiajame – prielinksninės frazės dalis;
- ketvirtajame jis nurodo savininką.
Taip išryškėja esminis skirtumas:
- žodžių klasė nusako, kokio tipo kalbinis vienetas tai yra;
- funkcija sakinyje nusako, kokį vaidmenį tas vienetas atlieka konkrečiame sakinyje.
Šie du dalykai susiję, bet nėra tapatūs.
Daiktavardis dažnai eina veiksniu arba papildiniu, tačiau gali būti ir komplemento, modifikatoriaus ar prielinksninės frazės dalis. Būdvardis dažnai apibūdina daiktavardį, bet taip pat gali sudaryti svarbią predikato dalį.
Palyginkite:
the tired student
The student is tired.
Abiem atvejais „tired“ yra būdvardis. Pirmuoju atveju jis apibūdina daiktavardį „student“. Antruoju – apibūdina veiksnį per veiksmažodį „is“.
1. Žodžių klasės: kokio tipo kalbinis vienetas tai yra?
Žodžių klasė jungia žodžius pagal jų gramatines ypatybes.
Reikšmė padeda, tačiau vien jos nepakanka. Kalbininkai taip pat kelia tokius klausimus:
- Kokias formas gali turėti žodis?
- Kurioje sakinio vietoje jis gali eiti?
- Su kokiais kitais žodžiais jis gali jungtis?
- Kokio tipo frazes jis gali sudaryti?
Pavyzdžiui, anglų kalbos daiktavardžiai dažnai gali eiti po artikelių:
a book
the house
Daugelis jų taip pat turi daugiskaitos formas:
book → books
house → houses
Anglų kalbos veiksmažodžiai pasižymi kitokiomis ypatybėmis. Jų formos dažnai kinta pagal laiką arba derinant su veiksniu:
call → called
work → works
be → is, are, was, were
Tradicinis terminas kalbos dalis tebėra plačiai vartojamas, ypač mokymo srityje. Šiuolaikinėje kalbotyroje dažnai teikiama pirmenybė terminams žodžių klasė arba leksinė kategorija.
Pagrindinės žodžių klasės
Skirtingos gramatikos tradicijos žodžius klasifikuoja nevienodai, tačiau besimokantiesiems ypač naudingos toliau aptariamos kategorijos.
Daiktavardžiai
Daiktavardžiai paprastai įvardija žmones, gyvūnus, daiktus, vietas, įvykius, medžiagas arba abstrakčias sąvokas.
Sarah, teacher, dog, city, water, meeting, freedom
Daiktavardžiai dažnai gali eiti veiksniu arba papildiniu:
Sarah opened the door.
Sarah opened the door.
Tačiau vien tai, kad žodis yra daiktavardis, dar nereiškia, jog jis yra veiksnys ar papildinys. Tai priklauso nuo sakinio.
Veiksmažodžiai
Veiksmažodžiai paprastai reiškia veiksmus, įvykius, procesus, būsenas arba santykius.
run, call, happen, change, know, exist, be
Veiksmažodžiai paprastai sudaro anglų kalbos sakinio ar jo dėmens gramatinį centrą:
Sarah called Daniel.
The weather changed.
Daniel knows the answer.
Vis dėlto ne kiekvienas veiksmažodis nusako sąmoningą veiksmą. Tokie veiksmažodžiai kaip „know“, „belong“, „exist“ ir „seem“ reiškia būsenas ar santykius, o ne veiksmus.
Būdvardžiai
Būdvardžiai paprastai nusako ypatybes, savybes arba priklausymą tam tikrai kategorijai.
tall, interesting, difficult, wooden, international
Jie gali apibūdinti daiktavardžius:
an interesting book
Jie taip pat gali eiti po jungiamųjų veiksmažodžių, tokių kaip „be“, „seem“ ar „become“:
The book is interesting.
The task seems difficult.
Prieveiksmiai
Prieveiksmiai sudaro įvairialypę kategoriją. Jie gali reikšti laiką, vietą, būdą, laipsnį, dažnumą arba kalbėtojo požiūrį.
yesterday, here, slowly, very, often, probably
Pavyzdžiai:
Sarah arrived yesterday.
Daniel spoke slowly.
The answer is probably correct.
Ne kiekvienas anglų kalbos žodis, kuris baigiasi -ly, yra prieveiksmis, ir ne kiekvienas prieveiksmis baigiasi -ly.
friendly — būdvardis
fast — būdvardis arba prieveiksmis
often — prieveiksmis
Įvardžiai
Įvardžiai nurodo žmones, daiktus, grupes arba sąvokas jų iš naujo neįvardydami.
I, you, she, he, it, we, they, someone, who, this
Palyginkite:
Sarah called Daniel.
She called him.
Anglų kalbos įvardžiai ypač naudingi analizuojant gramatiką, nes kai kurie iš jų keičia formą pagal savo gramatinį vaidmenį:
she called him
he called her
Formų „she“ ir „her“ skirtumas padeda atpažinti, kuris žodis yra veiksnys, o kuris – papildinys.
Determinantai
Determinantai eina daiktavardinių frazių pradžioje ir padeda patikslinti, apie kurį asmenį ar daiktą kalbame, kiek jų yra arba kam jie priklauso.
a, the, this, those, my, every, some, three
Pavyzdžiai:
the book
my phone
those students
three questions
Tradicinėse mokyklinėse gramatikose kai kurie iš šių žodžių kartais priskiriami būdvardžiams arba įvardžiams. Šiuolaikinės anglų kalbos gramatikos determinantus dažnai išskiria į atskirą kategoriją, nes jų gramatinės ypatybės skiriasi nuo įprastų būdvardžių.
Prielinksniai
Prielinksniai reiškia santykius, susijusius su vieta, laiku, kryptimi, priežastimi, priemone, buvimu kartu ir daugeliu kitų dalykų.
in, on, at, with, from, to, because of, under
Pavyzdžiai:
in the room
after lunch
with Daniel
because of the weather
Prielinksnis paprastai pradeda prielinksninę frazę:
Sarah spoke to Daniel.
They met after work.
Jungtukai
Jungtukai jungia žodžius, frazes arba sakinio dėmenis.
and, but, or, because, although, if
Pavyzdžiai:
Sarah and Daniel
tired but happy
We stayed inside because it was raining.
Pagalbiniai veiksmažodžiai
Pagalbiniai veiksmažodžiai padeda sudaryti klausimus, neiginius ir išreikšti laiką, veikslą, rūšį bei modalumą.
be, have, do, can, may, must, will
Pavyzdžiai:
Sarah is working.
Daniel has finished.
Did Sarah call?
You must leave.
Tokie žodžiai kaip „be“, „have“ ir „do“ gali atlikti ir pagalbinių, ir pagrindinių veiksmažodžių funkciją:
Sarah has finished. — pagalbinis veiksmažodis
Sarah has a car. — pagrindinis veiksmažodis
Dalelytės ir kiti gramatinę funkciją atliekantys žodžiai
Anglų kalboje yra ir trumpų žodžių, kurių gramatinės ypatybės ne visada aiškiai dera su tradicinėmis kategorijomis.
Vieni iš pavyzdžių – frazinių veiksmažodžių dalelytės:
turn off
give up
look after
Ta pati forma skirtingais vartojimo atvejais gali priklausyti skirtingoms kategorijoms:
She walked up the hill. — prielinksnis
She stood up. — dalelytė arba prieveiksmis, priklausomai nuo analizės
Tai viena iš priežasčių, kodėl gramatinės kategorijos ne visada tokios paprastos, kaip gali pasirodyti iš mokyklinių sąrašų.
Jaustukai ir atsakymo žodžiai
Jaustukai gali reikšti reakcijas, emocijas, pasisveikinimą arba atsaką pokalbyje.
oh, wow, ouch, hello, yes, no
Jie gali patys sudaryti visą pasakymą:
Wow!
Yes.
Hello!
Dažnai su aplinkinio sakinio gramatine struktūra jie susiję tik silpnai.
2. Sintaksinės funkcijos: kokį vaidmenį kalbinis vienetas atlieka sakinyje?
Sintaksinė funkcija nusako, kaip žodis, frazė ar sakinio dėmuo siejasi su likusia sakinio dalimi.
Svarbu tai, kad sintaksines funkcijas paprastai atlieka ne tik pavieniai žodžiai, bet ir ištisos frazės.
Šiame sakinyje:
The new student from Spain answered the question.
Veiksnys yra ne vien žodis „student“. Veiksnio funkciją atlieka visa daiktavardinė frazė „the new student from Spain“.
Tradicinė gramatika ir šiuolaikinė kalbotyra sintaksinėms funkcijoms įvardyti vartoja šiek tiek skirtingus terminus. Besimokantiesiems naudingą pagrindą suteikia toliau aptariamos kategorijos.
Veiksnys
Veiksnys yra sakinio elementas, kurį su veiksmažodžiu ar predikatu sieja esminis gramatinis ryšys.
Anglų kalbos tiesioginiuose sakiniuose jis dažnai eina prieš veiksmažodį:
Sarah called Daniel.
The window broke.
This book is useful.
Veiksnys dažnai nurodo asmenį ar daiktą, kuris atlieka veiksmą:
Daniel opened the door.
Tačiau toks apibrėžimas nėra išsamus.
Veiksnys taip pat gali nurodyti:
- tai, kas patiria įvykį;
- tai, kieno būsena keičiasi;
- tai, ką sakinys apibūdina;
- tai, kas tiesiog egzistuoja arba dalyvauja tam tikroje situacijoje.
Pavyzdžiai:
Sarah heard a noise.
The glass broke.
Daniel is tired.
The problem still exists.
Sara neatlieka girdėjimo veiksmo sąmoningai. Stiklinė taip pat nedūžta tyčia. Vis dėlto „Sarah“ ir „the glass“ tebėra gramatiniai veiksniai.
Tikslesnis ir besimokantiesiems suprantamas apibrėžimas būtų toks:
Veiksnys yra elementas, aplink kurį kuriama gramatinė sakinio ar jo dėmens struktūra ir apie kurį predikatas ką nors pasako.
Net ir šis apibrėžimas yra apytikslis, nes skirtingose kalbose veiksniai pasižymi skirtingomis ypatybėmis. Tačiau jis tikslesnis už teiginį, kad veiksnys visada yra „veiksmą atliekantis asmuo“.
Predikatas
Predikatas – tai, ką sakinys pasako apie veiksnį.
Sakinyje:
Sarah called Daniel.
predikatas yra:
called Daniel
Sakinyje:
Daniel is tired.
predikatas yra:
is tired
Tradicinėje gramatikoje predikato, arba tarinio, sąvoka kartais vartojama siauresne prasme – tik veiksmažodžiui ar veiksmažodinei frazei įvardyti. Šiuolaikinėje analizėje ji dažnai apima visą sakinio ar jo dėmens dalį, išskyrus veiksnį.
Predikatas gali reikšti:
- veiksmą;
- įvykį;
- būseną;
- savybę;
- tapatybę;
- santykį.
Pavyzdžiai:
Sarah ran home.
The window broke.
Daniel knows the answer.
Sarah is tired.
Daniel is a teacher.
Svarbią informaciją ne visada perteikia vien veiksmažodis.
Sakinyje:
Daniel is a teacher.
veiksmažodis „is“ susieja veiksnį su apibūdinimu „a teacher“. Junginys „a teacher“ perteikia didelę sakinio leksinės reikšmės dalį.
Papildinys
Papildinys yra su veiksmažodžiu glaudžiai susijusi frazė, paprastai nurodanti asmenį ar daiktą, kurį paveikia įvykis.
Sarah called Daniel.
Daniel opened the window.
They discussed the problem.
Anglų kalboje įprasta skirti tiesioginius papildinius ir netiesioginius papildinius.
Tiesioginis papildinys
Tiesioginis papildinys paprastai nurodo asmenį ar daiktą, kurį įvykis tiesiogiai paveikia, kuris suvokiamas, sukuriamas ar tiesiogiai dalyvauja įvykyje.
Sarah opened the door.
Daniel read the article.
They built a house.
Netiesioginis papildinys
Netiesioginis papildinys dažnai nurodo gavėją arba asmenį, kurio naudai atliekamas veiksmas.
Sarah gave Daniel the book.
Šiame sakinyje:
- „Daniel“ yra netiesioginis papildinys;
- „the book“ yra tiesioginis papildinys.
Anglų kalboje panašų santykį dažnai galima išreikšti prielinksnine fraze:
Sarah gave the book to Daniel.
Šių dviejų konstrukcijų reikšmė panaši, tačiau gramatiškai jos nėra tapačios.
Komplementas
Komplementas užbaigia veiksmažodžio, būdvardžio, daiktavardžio ar sakinio dėmens reikšmę.
Palyginkite:
Daniel became a teacher.
Sarah seems tired.
They put the book on the table.
Šiuose pavyzdžiuose paryškinti junginiai nėra įprasti tiesioginiai papildiniai.
- „a teacher“ nurodo, kas yra Danielis;
- „tired“ apibūdina Sarą;
- „on the table“ nurodo vietą, kurios reikalauja veiksmažodis „put“.
Komplemento sąvoka plati, ir gramatikos knygose ji vartojama šiek tiek skirtingai. Besimokantiesiems svarbiausia suprasti, kad komplementas yra elementas, kurio reikalauja arba kurį leidžia kita sakinio dalis.
Modifikatorius
Modifikatorius suteikia papildomos informacijos apie kitą elementą.
the old house
a book about language
the student who arrived late
Modifikatoriai gali nusakyti:
- savybes;
- kiekį;
- vietą;
- priklausymą;
- tapatybę;
- papildomas aplinkybes.
Tai gali būti pavieniai žodžiai, frazės arba sakinio dėmenys.
Aplinkybė
Aplinkybė suteikia informacijos apie įvykio ar būsenos aplinkybes.
Ji gali reikšti:
- laiką;
- vietą;
- būdą;
- priežastį;
- tikslą;
- dažnumą;
- trukmę;
- sąlygą;
- laipsnį.
Pavyzdžiai:
Sarah called yesterday.
They met in Budapest.
Daniel answered very carefully.
We stayed home because of the storm.
She studies to improve her English.
Aplinkybė nebūtinai turi būti prieveiksmis.
Ją gali išreikšti:
- prieveiksmis: „yesterday“;
- prielinksninė frazė: „in Budapest“;
- daiktavardinė frazė: „last week“;
- sakinio dėmuo: „because it was raining“.
Tai dar vienas aiškus žodžių klasės ir sintaksinės funkcijos skirtumo pavyzdys.
„Yesterday“ yra prieveiksmis, atliekantis aplinkybės funkciją.
„In Budapest“ yra prielinksninė frazė, atliekanti aplinkybės funkciją.
„Last week“ yra daiktavardinė frazė, atliekanti aplinkybės funkciją.
Skirtingų tipų kalbiniai vienetai gali atlikti tą pačią sintaksinę funkciją.
Žodžių klasės ir sintaksinės funkcijos neturi vienareikšmio atitikimo
Norisi išmokti paprastus atitikmenis, pavyzdžiui:
- daiktavardis = veiksnys;
- būdvardis = modifikatorius;
- prieveiksmis = aplinkybė;
- veiksmažodis = predikatas.
Tokios sąsajos dažnos, tačiau tai nėra nekintamos taisyklės.
Daiktavardinė frazė gali atlikti veiksnio funkciją:
The new manager arrived.
Ji gali atlikti papildinio funkciją:
We met the new manager.
Ji gali atlikti komplemento funkciją:
Sarah became the new manager.
Ji netgi gali atlikti aplinkybės funkciją:
We met last Monday.
Būdvardis gali apibūdinti daiktavardį:
a quiet room
arba būti predikato dalis:
The room is quiet.
Prielinksninė frazė gali apibūdinti daiktavardį:
the book on the table
arba atlikti aplinkybės funkciją:
The book is on the table.
Taigi formos ir funkcijos ryšys yra lankstus:
Tos pačios žodžių klasės žodžiai gali atlikti kelias funkcijas, o tą pačią funkciją gali atlikti kelių tipų frazės.
Šis principas kur kas naudingesnis nei vienareikšmių atitikmenų mokymasis atmintinai.
Žodis ne visada visam laikui priklauso vienai klasei
Žodžių klasę naudinga įsivaizduoti kaip „žodyno lygmenį“, tačiau šis palyginimas turi ribų.
Ta pati rašytinė forma gali turėti daugiau nei vieną gramatinę paskirtį.
Panagrinėkite anglų kalbos žodį „call“:
I received a call. — daiktavardis
Please call me. — veiksmažodis
Arba „email“:
I sent an email. — daiktavardis
Please email the document. — veiksmažodis
Arba „clean“:
a clean room — būdvardis
Please clean the room. — veiksmažodis
Arba „fast“:
a fast car — būdvardis
The car moved fast. — prieveiksmis
Anglų kalboje žodžiai dažnai pereina iš vienos kategorijos į kitą nepridėjus jokio matomo formanto. Kalbininkai šį procesą dažnai vadina konversija arba nuline derivacija.
Tai reiškia, kad ne visada tiksliausia klausti:
Kokia tai kalbos dalis?
Dažnai geriau paklausti:
Kaip kokios žodžių klasės vienetas ši forma vartojama šiame sakinyje?
Todėl žodyne ta pati rašytinė forma gali būti pateikta prie kelių žodžių klasių.
Veiksnys ir agentas – ne tas pats
Vienas svarbiausių gramatikos skirtumų – skirtumas tarp gramatinės funkcijos ir semantinio vaidmens.
Gramatinė funkcija nusako sakinio struktūrą:
- veiksnys;
- papildinys;
- komplementas.
Semantinis vaidmuo nusako, kaip dalyvis susijęs su įvykiu:
- agentas: sąmoningai veikiantis dalyvis;
- patyrėjas: asmuo, kuris ką nors suvokia ar jaučia;
- patientas: įvykio poveikį patiriantis dalyvis;
- gavėjas: asmuo, kuris ką nors gauna;
- instrumentas: daiktas, kuriuo atliekamas veiksmas.
Panagrinėkite:
Daniel opened the door.
„Daniel“ čia yra ir:
- gramatinis veiksnys;
- semantinis agentas.
Dabar palyginkite:
Daniel heard a noise.
„Daniel“ tebėra gramatinis veiksnys, tačiau semantiškai jis yra patyrėjas, o ne sąmoningai veikiantis agentas.
O dabar:
The door opened.
„The door“ yra veiksnys, bet ne agentas.
Ir dar vienas pavyzdys:
The door was opened by Daniel.
Dabar „the door“ yra gramatinis veiksnys, nors Danielis tebėra semantinis agentas.
Šis skirtumas paaiškina, kodėl teiginys „veiksnys yra veiksmą atliekantis asmuo“ tinka kai kuriems pradedantiesiems skirtiems pavyzdžiams, bet netinka kaip bendras apibrėžimas.
Gramatinis centras ne visada yra paprastas veiksmą reiškiantis veiksmažodis
Daugelyje įvadinių gramatikos aiškinimų sakinys pateikiamas taip:
veiksnys + veiksmą reiškiantis veiksmažodis + papildinys
Toks modelis dažnas:
Sarah opened the window.
Tačiau anglų kalbos sakinių pagrindą gali sudaryti ir daugelio kitų tipų predikatai.
Įvykiai
The window broke.
Būsenos
Daniel knows the answer.
Savybės
Sarah is tired.
Tapatybė arba priskyrimas kategorijai
Daniel is a teacher.
Egzistavimas
There is a problem.
Patyrimas
Sarah likes music.
Taigi gramatika turi aprašyti ne vien sąmoningus veiksmus. Ji taip pat turi paaiškinti būsenas, savybes, tapatybes, pokyčius, patirtis ir santykius.
Ar šis skirtumas universalus?
Skirtumas tarp to, kokio tipo kalbinis vienetas tai yra, ir to, kokį vaidmenį jis atlieka didesnėje struktūroje, itin naudingas nagrinėjant įvairias kalbas.
Tačiau nereikėtų manyti, kad kiekviena kalba žodžius ir sintaksines funkcijas skirsto lygiai taip pat kaip anglų kalba.
Kalbos skiriasi tuo:
- kaip aiškiai atskiria daiktavardžius, veiksmažodžius ir būdvardžius;
- kokiomis ypatybėmis pasižymi jų veiksniai ir papildiniai;
- ar jose būtini įvardžiai;
- kaip jos žymi gramatinius ryšius;
- kaip atskiria temą nuo veiksnio;
- kiek informacijos perteikia žodžių tvarka, galūnėmis, dalelytėmis ar veiksmažodžių formomis.
Todėl kalbininkai skiria:
- konkrečios kalbos kategorijas, kurias apibrėžia tos kalbos veikimo principai;
- lyginamąsias sąvokas, kurios leidžia tyrėjams palyginti skirtingų kalbų dėsningumus.
Daiktavardžio, veiksmažodžio, veiksnio ir papildinio kategorijos labai naudingos, tačiau jų konkrečių ypatybių negalima tiesiog nepakeistų perkelti iš vienos kalbos į visas kitas.
Įvairias kalbas apimantys projektai, tokie kaip Universal Dependencies, daugelį kalbų analizuoja pagal bendrą sistemą, kartu atsižvelgdami į konkrečių kalbų skirtumus. Šioje sistemoje žodžių klasė, morfologinė informacija ir sintaksiniai ryšiai žymimi atskirais lygmenimis. Tai atspindi tą pačią šiame skyriuje plėtojamą pagrindinę mintį: kalbinio vieneto tipas ir jo vaidmuo sakinyje yra susiję, bet skirtingi dalykai.
Trys klausimai, padedantys suprasti beveik bet kurį sakinį
Analizuojant sakinį naudinga užduoti tris atskirus klausimus.
1. Kokio tipo kalbinis vienetas tai yra?
Ar tai daiktavardis, veiksmažodis, būdvardis, įvardis, determinantas, prielinksnis, dalelytė ar kito tipo kalbinis vienetas?
2. Kokį vaidmenį jis čia atlieka?
Ar jis atlieka veiksnio, papildinio, komplemento, modifikatoriaus ar aplinkybės funkciją?
3. Iš ko sprendžiame, kad jo vaidmuo būtent toks?
Tai gali parodyti:
- žodžių tvarka;
- linksnių galūnės;
- prielinksniai arba polinksniai;
- dalelytės;
- veiksmažodžio derinimas su veiksniu;
- įvardžio forma;
- sakinio struktūra;
- intonacija;
- reikšmė ir kontekstas.
Šis trečiasis klausimas veda į vieną įdomiausių gramatikos sričių.
Kaip klausytojas supranta, kas ką ir kam padarė?
Anglų kalba labai remiasi žodžių tvarka. Vengrų ir rusų kalbos plačiai pasitelkia linksnių formas. Japonų ir korėjiečių kalbos dažnai vartoja dalelytes. Ispanų kalba derina žodžių tvarką, veiksmažodžio derinimą su veiksniu ir diferencijuotą papildinio žymėjimą. Bendrinė kinų kalba remiasi žodžių tvarka, dalelytėmis, konstrukcijomis ir kontekstu.
Ne visos kalbos gramatinius ryšius perteikia vienodai. Skirtingoms priemonėms jos paskirsto skirtingą darbo dalį.
Pagrindinė mintis
Svarbiausia išvada paprasta:
Žodžio kategorija ir jo funkcija sakinyje – ne tas pats.
Daiktavardis savaime nėra veiksnys.
Veiksnys ne visada yra agentas.
Būdvardis ne tik apibūdina daiktavardžius.
Aplinkybė nebūtinai turi būti prieveiksmis.
O ta pati rašytinė forma skirtinguose kontekstuose gali priklausyti skirtingoms žodžių klasėms.
Kai besimokantieji atskiria šiuos lygmenis, gramatika nebeatrodo kaip tarpusavyje nesusijusių terminų rinkinys. Ji tampa formų, funkcijų ir ryšių sistema.
Kitame skyriuje palyginsime, kaip skirtingos kalbos parodo šiuos ryšius – žodžių tvarka, linksnių galūnėmis, dalelytėmis, derinimu ir kontekstu.
