Ahn kalbų mokymosi metodas

Išsami Ahn metodo apžvalga:

1. Dėmesys kalbėjimui:

Ahn metodas nuo pat pradžių akcentavo kalbėjimo įgūdžių vystymą. Skirtingai nei daugelis tradicinių to meto metodų, kurie dažnai pirmenybę teikė rašytinei kalbai ir išsamioms gramatikos taisyklėms, Ahn tikėjo, kad mokiniai pirmiausia turėtų išmokti kalbėti taip, kaip kalba naudojama kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, vietoj sudėtingos gramatikos pradžios, mokiniai pradėtų nuo pagrindinių pokalbio frazių, tokių kaip "Labas rytas" arba "Kaip sekasi?", ir palaipsniui plėstų savo žodyną ir sakinių struktūros supratimą per dažną kartojimą ir naudojimą.

2. Pavyzdiniai sakiniai ir tiesioginis vertimas:

Viena iš pagrindinių Ahn metodo savybių buvo pavyzdinių sakinių naudojimas kartu su tiesioginiais vertimais. Šis požiūris leido mokiniams pamatyti, kaip jų gimtoji kalba atitinka tikslinę kalbą, todėl buvo lengviau suprasti naujų žodžių ir frazių reikšmę. Pavyzdžiui, mokinys, besimokantis anglų kalbos pagal Ahn metodą, galėtų mokytis sakinio "Aš turiu knygą" kartu su jo vertimu į gimtąją kalbą. Metodas skatino mokinius įsiminti šiuos pavyzdinius sakinius, kurie tarnavo kaip šablonai naujų sakinių kūrimui.

Ši technika buvo veiksminga padedant mokiniams greitai įgyti funkcinių kalbos įgūdžių, ypač kasdienėse situacijose. Pavyzdžiui, kai mokinys įsimindavo sakinį "Aš turiu knygą", jis galėjo lengvai pakeisti kitus daiktavardžius ir sukurti naujus sakinius, tokius kaip "Aš turiu rašiklį" arba "Aš turiu šunį", taip tuo pačiu metu plėsdamas savo žodyną ir sakinių struktūros supratimą.

3. Palaipsniškas perėjimas nuo paprasto prie sudėtingo:

Ahn metodas buvo sukurtas su žingsnis po žingsnio požiūriu, pradedant nuo paprastų, konkrečių sąvokų ir palaipsniui pereinant prie sudėtingesnių gramatikos struktūrų. Iš pradžių mokiniai sutelkdavo dėmesį į pagrindinio žodyno ir paprastų esamojo laiko sakinių mokymąsi. Laikui bėgant, kai jų pasitikėjimas ir supratimas augo, jie buvo supažindinami su sudėtingesniais gramatikos punktais, tokiais kaip praeities laiko formos, klausimų struktūros ir sudėtiniai sakiniai.

Pavyzdžiui, įvaldę pagrindinius esamojo laiko sakinius, tokius kaip "Jis skaito knygą", mokiniai palaipsniui pereitų prie sudėtingesnių formų, tokių kaip "Jis skaitė knygą" arba "Jei jis turėtų knygą, jis ją skaitytų." Šis metodas užtikrino, kad mokiniai tvirtai įsisavintų pagrindus prieš imdamiesi sudėtingesnės medžiagos.

4. Įsiminimas ir kartojimas:

Įsiminimas buvo kertinis Ahn metodo akmuo, atspindintis to meto švietimo praktiką. Ahn tikėjo, kad įsimindami pagrindines frazes ir žodyną, mokiniai efektyviau įsisavins kalbą. Kartojimas taip pat buvo stipriai pabrėžtas – mokiniai buvo skatinami kartoti frazes ir sakinius, kol juos galėdavo lengvai atsiminti.

Pavyzdžiui, tipiška Ahn pamoka galėjo apimti sakinio "Ji eina į turgų" kartojimą daug kartų, tiek garsiai, tiek raštu, kol mokinys galėtų jį pasakyti be dvejonių. Šis mechaninis mokymosi būdas buvo skirtas kalbai įtvirtinti mokinio atmintyje, leidžiant ją prisiminti ir naudoti realiose situacijose.

5. Praktinis pritaikymas:

Ahn metodas buvo ypač praktiškas savo taikyme. Sakinių ir žodyno pasirinkimas įsiminimui dažnai buvo tiesiogiai susijęs su kasdienėmis situacijomis, su kuriomis mokinys galėtų susidurti. Šis praktinis dėmesys padarė metodą patrauklų mokiniams, kurie mokėsi kalbos, kad galėtų ją iš karto naudoti, pavyzdžiui, keliautojams ar verslininkams.

Pavyzdžiui, mokinys, besimokantis prancūzų kalbos pagal Ahn metodą, galėtų įsiminti sakinius, tokius kaip "Où est la gare?" ("Kur yra traukinių stotis?") arba "Combien ça coûte?" ("Kiek tai kainuoja?"), kurie būtų tiesiogiai taikomi prancūzakalbėje aplinkoje.

Kritika ir palikimas:

Nepaisant savo naujovių, Ahn metodas susilaukė kritikos, ypač žvelgiant per šiuolaikinės kalbos pedagogikos prizmę. Kritikai teigia, kad metodo stiprus pasikliovimas įsiminimu nepakankamai paruošė mokinius kūrybiškam ar spontaniškam kalbos naudojimui. Nors mokiniai galėjo atkartoti įsimintus sakinius, jiems galėjo būti sunku formuoti naujus, originalius sakinius arba suprasti kalbą dinamiškame pokalbyje.

Be to, metodas skyrė palyginti mažai dėmesio klausymo suvokimo ar tarimo įgūdžių vystymui. Tai yra reikšmingas trūkumas pagal šiuolaikinius standartus, kur interaktyvios ir įtraukiančios mokymosi patirtys yra labai vertinamos. Šiuolaikiniai metodai, tokie kaip komunikacinis požiūris, skatina aktyvų dalyvavimą realiose situacijose, sutelkiant dėmesį į visus kalbos naudojimo aspektus, įskaitant kalbėjimą, klausymą, skaitymą ir rašymą.

Vis dėlto, Ahn metodas buvo novatoriškas savo laiku ir reikšmingai paveikė kalbų mokymo praktiką. Jis padarė kalbų mokymąsi labiau prieinamą, ypač savarankiškai besimokantiems ir tiems, kuriems greitai reikėjo praktinių kalbos įgūdžių. Nors jį daugiausiai pakeitė modernesni metodai, jo poveikis kalbų švietimo vystymuisi vis dar pripažįstamas.

Apibendrinant, Ahn metodas atstovauja svarbų skyrių kalbų mokymosi istorijoje. Jis sujungė įsiminimą, praktinį pritaikymą ir dėmesį kalbėjimui, sukuriant metodą, kuris buvo ir novatoriškas, ir plačiai naudojamas savo laikais. Nepaisant jo apribojimų, jis padėjo pagrindus vėlesniems kalbų mokymo metodikų tobulinimams.